Kadambų dinastija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Kadamba)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Karnatakos istorija
Karnatakos priešistorė
Satavahanai
Kadambai, Gangai, Alupai
Čalukjų dinastija
Raštrakutų dinastija
Vakarų Čalukjų dinastija
Pietų Kalačuriai
Hoišalos imperija
Dekano sultonatai, Vidžajanagaros imperija
Maisoras
Karnataka

Kadambų dinastija (Kanadų kalba: ಕದಂಬರು) – kanadų kilmės Karnatakos dinastija Pietų Azijoje, valdžiusi 345–525 m., Karnatakos susiskaldymo laikais. Ji valdė valstybę Karnatakos šiaurinėje dalyje, kuri buvo pirmoji tautinė kanadų tautos valstybė.

Tuo pačiu metu Karnatakoje valdė Gangų dinastija (pietuose) ir Alupų dinastija (pakrantės ruože).

Ši dinastija Karnatakoje pabaigė chaoso laikmetį, prasidėjusį žlugus Satavahanų imperijai. Jos metu Karnatakoje sustiprėjo vietinis identitetas ir buvo paruošta dirva vėlesnei ekspansijai, prasidėjusiai Čalukjų dinastijos laikais.

Dinastijos sostinė buvo Banavasis (dab. Utara Kanada rajone).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kadambos valdytos teritorijos 500 m.

Kadambos įkūrėju laikomas valdovas Majurašarma, kuris sukūrė savo valstybę naudodamasis palankia padėtimi: tamilų Palavų dinastijos nusilpimu rytuose.

Majurašarmos palikuonys kovojo su didžiausiais savo priešais – Palavais, Vakatakais, siekiant išlaikyti suverentitetą Karnatakoje, kas pavyko. O Kakusthavarmos laikais Kadamba jau tapo stipria valstybe Pietų Azijoje. Kitas valdovas, Ravivarma, sugebėjo sutriuškinti Vakatakų dinastijos Maharaštros armiją.

Administracija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taip, kaip ir satavahanai, kadambų dinastijos valdovai titulavosi Dharmamaharadža. Egzistavo daugybė institucijų, kurios administravo valstybę.

Valstybė buvo padalinta į provincijas (mandala) ir rajonus (višaja).

Kultūros pasiekimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kadambų valstybėje formavosi kanadų tautos identitetas. Iš šių laikų randami pirmieji įrašai kanadų kalba, o taip padinamasi Kadambos raštas, naudotas valstybėje, tapo kanadų rašto pirmtaku.

Kadambų architektūra, kuri vystėsi ankstyvesnio satavahanų meno pagrindu, išvystė keletą būdingų bruožų, tokių kaip specifiniai bokštai šikara su papuošimais viršuje. Kadambos architektūra padėjo pagrindus vėlesniai Karnatakos architektūrai, suklestėjusiai Čalukjų ir Hoišalų dinastijų metu.

Valdovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Majurašarma (345–365)
  • Kangavarma (365–390)
  • Bagitarha (390–415)
  • Raghu (415–435)
  • Kakusthavarma (435–455)
  • Santivarma (455–460)
  • Mrigešavarma (460–480)
  • Šivamandhativarma (480–485)
  • Ravivarma (485–519)
  • Harivarma (519–525)

Kadambos likimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

VI a. Kadambų valdžiai nusilpus, jų valstybės teritorijas ėmė valdyti nauja dinastija – Čalukjai, kurie sukūrė galingą Karnatakos imperiją. Tačiau kadambų dinastijos valdovai tęsė savo valdymą kaip vasalai. Viena iš kadambų dinastijos atšakų ilgą laiką valdė Goa.



Didžiausios viduriniosios Indijos karalystės
Amžius: Šiaurės vakarai Šiaurės rytai Vidurio Indija Pietų Indija

 III a. pr. m. e.
 II a. pr. m. e.
 I a. pr. m. e.
 I a.


 II a.
 III a.
 IV a.
 V a.
 VI a.
 VII a.
 VIII a.
 IX a.
 X a.
 XI a.
 XII a.