Kaštoninė keršakandė

Kaštoninė keršakandė (Cameraria ohridella) – keršųjų kandelių šeimai priklausanti drugių rūšis. Kilo iš Makedonijos, kaip atskira rūšis aprašyta 1986 m. Paplitusi beveik visoje Europoje.

Išvaizda

Vabzdys – rudas, šviesiai rudas arba pilkšvas su skersai einančiomis trimis balkšvomis juostelėmis, 3–4 mm ilgio, plotis išskleidus sparnus ~ 8 mm. Lerva iki 6 mm ilgio, šviesiai ruda, su ruda juostele išilgai kūno. Lėliukė tamsiai ruda.

Elgsena

Kaštoninės keršakandės minta paprastųjų kaštonų lapais. Lėliukės peržiemoja nukritusiuose lapuose, o pavasarį iš jų išsirita suaugėliai. Šie ant kaštono lapų padeda kiaušinius, iš kurių išsiritusios lervos įsigraužia į lapo vidų ir juo minta, palikdamos parudusias dėmes. Praėjus maždaug mėnesiui po išsiritimo, lervos pavirsta į lėliukes, iš kurių dar tais pačiais metais gali išsiristi kelios kartos: vėsesniame klimate iki trijų, šiltesniame – iki penkių. Lietuvoje skraidančius suaugėlius galima pamatyti nuo balandžio pabaigos iki rugsėjo pabaigos ar spalio pradžios.

Paplitimas

Kaštoninės keršakandės paplitusios visoje Europoje, nuo Viduržemio jūros iki Skandinavijos. Lietuvoje pirmą kartą aptiktos 2002 metais, o nuo 2005 metų masiškai pradėjo plisti Kaune, Vilniuje. Šiuo metu aptinkamos visoje Lietuvoje.

Daroma žala

Drugių lervos pažeidžia kaštonų lapus ir dėl to jie pradeda ruduoti, anksčiau laiko nukrenta. Dar vasaros mėnesiais medžiai gali likti visai be lapų. Sutrikus fotosintezės procesui, medis silpsta, lėčiau auga, sunkiau peržiemoja, o galiausiai gali ir visai nudžiūti. Paprasčiausias būdas riboti kaštoninės keršakandės plitimą – surinkti ir sunaikinti visus nukritusius lapus. Taip pat pasitelkiami insekticidai, feromoninės gaudyklės.

Galerija

• 
  Drugys išskleistais sparnais
• 
  Lerva
• 
  Kerškandės pažeisti kaštonai
• 
  Paplitimas Europoje