Kašalotas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kašalotas (Physeter catodon arba Physeter macrocephalus) – vienintelis banginių (Cetacea) būriui piklausančios kašalotinių (Physeteridae) šeimos atstovas. Tai didžiausias pasaulyje plėšrusis žinduolis, kuris yra 11-20 m ilgio ir iki 20-57 tonų svorio. Galva labai didelė, jos buka, beveik kvadratinė, priekinė dalis pilna skystų riebalų – spermaceto. Šie riebalai padeda išlaikyti plūdrumą ir gali funkcionuoti kaip garsų lęšis. Apatinis žandikaulis, lyginant su kaukolės dydžiu, labai mažas. Kiekvienoje jo pusėje yra 20 – 26 iki 20 cm dydžio dantys, kurių kiekvienas sveria apie 1 kg. Viršutiniame žandikaulyje dantų nėra, tik atitinkami įdubimai. Dėl to iki galo nėra aiškus būdas, kaip jis medžioja grobį. Turi tik kairiąją šnervę. Smegenys sveria 9,5 kilogramo ir yra didžiausios visų gyvūnų tarpe. Poligamas. Patinai dvigubai ilgesni ir sunkesni už pateles.

Ieškodamas maisto paneria labai giliai. Po vandeniu gali išbūti beveik 2 valandas. Yra netiesioginių įrodymų, kad paneria į didesnį kaip 3000 m gylį. Ten daugiausiai gaudo galvakojus moliuskus.

Gyvenimo būdas

Kašalotai – žinduoliai, visą laiką gyvenantys vandenyje. Gyvūnai laikosi būriais. Vieną būrį gali sudaryti viengungiai patinai, arba haremas iš vieno patino, keleto patelių ir jauniklių. Kašalotai daugintis plaukia į šiltesnes jūras. Gyvūnų uoslė ir regėjimas prastai išsivystę, todėl vandenyje orientuojasi pasikliaudami klausa ir garso lokacija. Kašalotai skleidžia trijų rūšių garsus: trumpai ir dažnai spragsi, šniokščia arba dejuoja. Kai užplaukia ant seklumos kašalotai pradeda garsiai riaumoti. Manoma, kad banginiai į krantą išplaukia sutrikus garso lokacijos sistemai. Dažniausiai jie užplaukia ant smėlėtų seklumų. Taip yra todėl, kad smėlis neatspindi garso. Vasarą kašalotai plaukia į Arkties vandenyną ir prie Antarktidos krantų, nes ten daugiau maisto. Kašalotai gyvena iki 50 metų.

Dauginimasis

Kašalotų dauginimosi pradžia priklauso nuo jų gyvenamosios vietos. Rudenį iš poliarinių rajonų pusiaujo link patraukia ten gyvenantys banginiai. Orientuojasi pagal žemės magnetinius laukus. Stambiausi ir stipriausi patinai suburia haremą, kuriame būna 10-15 patelių su jaunikliais. Patinai aršiai kaunasi dėl teisės į haremą. Gyvūnai bando sužeisti priešininką dantimis, todėl dažnai juos nusilaužia. Kartais susijungia keli haremai. Tuomet juose gali būti keli patinai. Haremo vadas poruojasi su visomis patelėmis, išskyrus tas, kurios laukiasi arba turi mažų jauniklių. Nėštumas trunka 16-17 mėnesių. Ką tik gimęs jauniklis sveria apie toną, būna 4-4,5 metrų ilgio. Patelė jauniklį maitina pienu apie pusę metų. Poruotis patelės gali kas trejus metus. Lytinės brandos patinai sulaukia 23-25 metų, patelė 15-17 metų. Visuomet gimsta vienas jauniklis.

Maistas

Kašalotai daugiausia maitinasi galvakojais moliuskais, gyvenančiais jūros dugne. Taip pat nesibodi ir žuvų: ešerių, rajų, menkių bei smulkių ryklių. Kartais užpuola ruonius arba nuo dugno rankioja vėžius ar omarus. Kašalotai ryja akmenis, kad sutrintų skrandyje esantį maistą. Kašalotai maisto nekramto. Kai kurių patinų tiesiojoje žarnoje randama ambros, kuri naudojama parfumerijoje.

Nauda žmogui

Žmonės medžioja kašalotus nuo pat to laiko, kai ėmė plaukioti jūromis. Iš vieno suaugusio kašaloto gaunama apie 7-10 tonų taukų ir iki 6 tonų spermaceto. Kašalotai buvo negailestingai naikinami nuo 1750 iki 1850 m. 1963 m. buvo sumedžioti 35 000 šių banginių. Sužeidus vieną kašalotą, instinktyviai prie jo suplaukia visą banginių grupė. Žmonės tuo naudojasi ir išžudo visą banginių grupę. Šių banginių populiacija visąlaik mažėja. Šiuo metu pasaulio vandenyse plaukioja apie 500 000 kašalotų.