Kęstutis Krasauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kęstutis Krasauskas
Kęstutis Krasauskas.jpg
Krasauskas 4.jpg
Skulptorius Kęstutis Krasauskas

Kęstutis Krasauskas (1968 m. rugsėjo 14 d. Panevėžyje) – Lietuvos skulptorius, buvęs Pasvalio rajono savivaldybės Kultūros tarybos narys, visuomenės veikėjas, karys savanoris.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Kęstutis Krasauskas gimė 1968 m. rugsėjo 14 d. Panevėžyje, Povilo Krasausko ir Veronikos Vileišytės šeimoje. 1987 metais baigė Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio medžio apdirbimo specialybę. [1]

Nuo 1988 metų dirbo Rumšiškių Lietuvos liaudies buities muziejuje dailininku-restauratoriumi, vyr. moksliniu bendradarbiu.

19881990 m. tarnavo Sovietų Sąjungos kariuomenėje. Po tarnybos sovietinėje kariuomenėje grįžo dirbti į Lietuvos liaudies buities muziejų.1991 m. birželio mėn. tapo Lietuvos savanoriu. Priklausė Kaišiadorių kuopai, Rumšiškių būriui.

1996 metais baigė Vilniaus dailės akademijos skulptūros bakalauro studijas, vėliau – skulptūros magistratūros studijas. 19992000 m. dirbo Pumpėnų vidurinės mokyklos mokytoju. 2002 m. įgijo menų magistro laipsnį.

Šiuo metu gyvena ir užsiima kūrybiniu darbu nuosavoje sodyboje Pasvalio rajone, Pumpėnų seniūnijoje, Sereikonių kaime (Krasauskų sodybos gyvenamojo namo stogas imituoja Europos Sąjungos vėliavą, tad tai puikus kelrodis, neleidžiantis pasiklysti važiuojant pirmą kartą). [2]

Pasvalio rajono savivaldybės Kultūros tarybos narys 2003–2007 m.

Vedęs, su žmona Virginija Krasauskiene augina penkias dukteris ir sūnų. [3] 2009 metų spalio 2d. Kęstučio ir Virginijos Krasauskų šeimai buvo suteiktas Šeimos ambasadorių vardas

Parodose bei kūrybinėse stovyklose dalyvauja nuo 1987 metų.

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

K. Krasausko bakalauro darbas, skirtas poetui Pranui Vaičaičiui atminti, pastatytas Sintautuose 1996 m. pavasarį. Tačiau tai nėra pirmasis jo kūrinys, nes menininko kūrybos pradžia nėra sietina su jo studijų metais.

Kūrėjo skulptūrų galima rasti įvairiuose Lietuvos regionuose: Vilniuje, Kaune, Raseiniuose, Joniškyje, Joniškėlyje, Kupiškyje, Kėdainiuose, Rokiškyje, Ukmergėje, Pasvalyje, Panevėžyje, Pakruojyje, Ramygaloje, Anykščiuose, Akmenės rajone nes autorius kuria ir pagal užsakymus, ir dalyvaudamas kūrybinėse stovyklose, konkursuose; darbus eksponuoja parodose.[4]

Dalyvavo respublikiniuose medžio skulptūrų pleneruose Rokiškyje, Vilniuje, Kupiškyje, Anykščiuose, Raseiniuose, Kulautuvoje, Kėdainiuose, Pakruojyje, Joniškėlyje, Linkuvoje, Joniškyje bei Pasvalyje. Dalyvavo tarptautiniuose medžio skulptūrų pleneruose Lietuvoje (Kupiškis) 2006 m., (Rokiškis) 2009 m., (Joniškis) 2011 ir 2012 metais, Olandijoje (Het Bildt) 2005 m., Vokietijoje (Wilkendorf) 2008 m., Italijoje 2008, 2009, 2010, 2011, 2013 metais, Austrijoje 2012 m.

2010 metais 8-ame Tarptautiniame skulptorių konkurse „Arte in strada“, Italijoje tapo 1-osios premijos laureatu.

Meniniame projekte – kūrybinėje stovykloje – Krasauskas dalyvavo Olandijoje, ten liko ir tuomet sukurta jo skulptūra. Galima suskaičiuoti virš šimto įvairių dydžių ir medžiagų šio kūrėjo darbų, nes K. Krasauskas – vienas produktyviausių Lietuvos skulptorių.

Nuo 2003 metų Pasvalio medžio skulptorių klubo „Šilo genys“ narys, o nuo 2004 metų ir Pasvalio menininkų klubo „Rats“ narys. Skulptorius yra nuo 2003 m. Pasvalyje prasidėjusio medžio skulptūrų turnyrų „Skulptūra per penkias valandas“ idėjos ir projekto autorius.

Kuria iš medžio, akmens, lipdo iš šamoto, gipso, naudoja bronzą, granitą, akmens masę.

Menininkas kuria akmens skulptūras, monumentaliąją skulptūrą (dažniausiai iš medžio), originalius antkapinius paminklus, portretus, įvairius pano ir bareljefus, vykdo kitus kūrybinius projektus, taip pat kuria neįprastus skulptūrinius židinius.

Kūrinių turi Pasvalio krašto muziejus, Niūronių (Anykščių r.)Arklio muziejus, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]