Kęstutis Jonas Grigaitis
Kęstutis Jonas Grigaitis (Grigaliūnas, g. 1905 m. balandžio 11 d. Rygoje – 1997 m. liepos 11 d. Sankt Peterburgas[1]) – Lietuvos teisininkas, visuomenės veikėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Studijavo Lietuvos universitete, 1940 m. baigė Vilniaus universitetą. 1926–1929 m. teismo kandidatas Kauno apygardos teisme. 1930 m. baigė Karo mokyklą. 1931–1933 m. Panevėžio apygardos teismo tardytojas, 1934–1940 m. prokuroro padėjėjas. 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis. 1941–1944 m. advokatas Kupiškyje ir Panevėžyje, antinacinio pasipriešinimo dalyvis, už nelegalios spaudos platinimą kurį laiką buvo suimtas. 1944 m. Vietinės rinktinės bataliono ūkio viršininkas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, gyveno Bambergo, vėliau Hanau karo pabėgėlių stovyklose. 1948 m. persikėlė į Kanadą. Lietuvoje ir užsienyje buvo valstiečių liaudininkų, skautų, šaulių organizacijų veikėjas. Vienas Kanados lietuvių bendruomenės kūrėjų, 1949–1952 m. Toronto lietuvių organizacinio komiteto pirmininkas, 1952–1955 m. jos valdybos, 1958–1963 m. Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos sekretorius.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ [1]
- ↑ Vytautas Zabielskas. Kęstutis Jonas Grigaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 156 psl.