Jurijus Nikitinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jurijus Nikitinas
Yury Nikitin1.jpg
Jurijus Nikitinas
Gimė: 1939 m. lapkričio 30 d.
Veikla: Rusijos rašytojas fantastas
Commons-logo.svg Vikiteka: Jurijus NikitinasVikiteka

Jurijus Nikitinas (rus. Юрий Александрович Никитин; g. 1939 m. lapkričio 30 d. Charkove, Ukraina) – Rusijos rašytojas fantastas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Jaunystėje buvo išvykęs į tolimąją šiaurę, kur dirbo miško kirtimo darbuose (pvz., sielininku). Dirbo geologinėje žvalgyboje Sichote Alinyje, Usūrio taigoje, Tolimuosiuose Rytuose, Primorjėje.

1964 m. grįžo į Ukrainą, kur ėmė dirbti gamykloje liejiku. Užsiėmė sportu, buvo irklavimo kanojomis sporto meistras, turėjo kelių sporto šakų (bokso, sambo, lengvosios atletikos) pirmąjį atskyrį. Dalyvavo kuriant fantastikos mėgėjų klubus, jų veikloje. Mokėsi groti smuiku, dirbo dailininku. Tuo pačiu metu ėmė rašyti ir skelbti mokslinės fantastikos apsakymus. Buvo rašytojų fantastų grupės prie leidyklos „Molodaja Gvardija“, vėliau tapusios vadinamąja „Jefremovo mokykla“ (Школa Ефремова), narys.

Pirma publikuota knyga – fantastinių apsakymų rinkinys „Человек, изменивший мир“ (Žmogus, pakeitęs pasaulį). Už knygą „Огнепоклонники“ (Ugnies garbintojai) apie liejikų darbą apdovanotas literatūrinėmis premijomis, priimtas į SSRS rašytojų sąjungą. Po 1979 m. išleisto knygos „Шпага Александра Засядько“ (Aleksando Zasiadkos špaga), kitaip dar „Золотая шпага“ (Auksinė špaga) buvo peikiamas, ir apie septynerius metus literatūriniame gyvenime nedalyvavo.

Baigęs Aukštuosius literatūros kursus M. Gorkio Literatūros institute persikraustė į Maskvą. Kurį laiką dirbo vyriausiuoju redaktoriumi leidykloje „Otečestvo“ (Отечество). 10-to dešimtmečio pradžioje kartu su Lilija Šiškina organizavo leidyklą „Zmej Gorynyč“ (Змей Горыныч), kitaip dar „Ravlik“ (Равлик), kuri pradžioje leido užsienio fantastiką, o vėliau ėmė leisti vien paties J. Nikitino fantastiką. Dabar ši leidykla nebeveikia, o Nikitino knygas skelbia leidyklos „Centrpoligraf“ (Центрполиграф) ir „Eksmo“ (Эксмо).

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Iš viso išleido virš 60 knygų, kurių bendras tiražas panašus kaip ir Vasilijaus Golovačiovo ir Sergejaus Lujanenkos knygų. Nikitinas rašo ne tik fantastiką, bet ir aštraus siužeto politinius kovinius romanus-ciklus „Rusai ateina“ (Русские идут).

Žinomiausios J. Nikitino knygos – pirmosios slaviškosios maginės fantastikos knygos iš ciklo „Trys iš miško“ (Трое из Леса).

Atskira jo knygų grupė yra ciklas „Keistieji romanai“ (Странные романы), kuriame išsiskiria transhumanistinis pociklis, kurį sudaro knygos „Трансчеловек“ (Transžmogus), „Я живу в этом теле“ (Aš gyvenu šiame kūne), „Проходящий сквозь стены“ (Praeinantis kiaurai sienas), „Я — сингуляр“ ('Aš – singuliaras'), „Сингомэйкеры“ (Singomeikeriai) ir „2024-й“ (2024-ieji).

Parašė autobiografinę knygą „Мне — 65“ ('Man – 65').