Jurgis Zauerveinas

Jurgis Zauerveinas Georg Sauerwein
Gimė	1831 m. sausio 15 d. Hanoveris, Vokietija
Mirė	1904 m. gruodžio 16 d. (73 metai) Kristianija, dab. Oslas, Norvegija
Veikla	poliglotas, visuomenės veikėjas, publicistas, poetas

Jurgis Zauerveinas (Georg Sauerwein, slapyvardis – Girėnas, 1831 m. sausio 15 d. Hanoveryje, Vokietija – 1904 m. gruodžio 16 d. Kristianijoje, dab. Oslas, Norvegija, palaidotas Gronau, Vokietija) – sorbų kilmės poliglotas, filosofijos daktaras, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, poetas.

Engiamų tautų – lietuvių, valonų, armėnų, lenkų, bulgarų, suomių, sorbų – teisių gynėjas. Sorbai jį laiko savo nacionaliniu didvyriu.

Biografija

Studijavo Getingeno ir Vienos universitetuose. Pradžioje buvo mokytojas atvykstantis mokyti į namus, vėliau pragyveno iš Biblijos vertimų į įvairias kalbas. Gyveno Vokietijoje, tačiau daug keliavo po Europą, Aziją ir Afriką. Gerai mokėjo 62 kalbas, susikalbėjo galėjo dar apie 200-ais kalbų, rašė eiles daugiau kaip 30 kalbų. 1873 m. tapo Getingeno universiteto filosofijos daktaru.

Mažojoje Lietuvoje

Ryškiausią pėdsaką J. Zauerveinas paliko Mažosios Lietuvos lietuvių istorijoje. Nuo 1875 m., maždaug 25 metus gyvenęs Klaipėdoje, susižavėjo lietuvių kalba. Susižavėjimas ja paskatino Zauerveiną kovoti už lietuvių kalbos teises. Jis reiškėsi lietuvių spaudoje, bendravo su Didžiosios ir Mažosios Lietuvos tautinio sąjūdžio veikėjais, lietuviškai parašė daugiau kaip 300 eiliuotų kūrinių.

Jo įtakos dėka 1879 m. Tilžėje įsikūrė „Lietuvių literatūros draugija“, kurią rėmė ir kurios nariais buvo žinomi Europos mokslininkai: Kristianas Barčas, Adalbertas Becenbergeris, Filipas Fortunatovas, Eduardas Gizevijus, Janas Karlovičius, Janas Boduenas de Kurtenė, Georgas Heinrichas Ferdinandas Neselmanas, Liudvikas Pasargė, Eduardas Volteris.

Bendradarbiavo su profesoriumi Fridrichu Kuršaičiu, padėjo jam rengti „Lietuvių kalbos žodyną“. Dr. Jono Basanavičiaus paskelbtoms dainoms parašė vokiškus komentarus. Pats parengė ir išleido „Lietuvių kalbos chrestomatiją“ (1888 m.), kurioje nemažai Kristijono Donelaičio kūrybos pavyzdžių.

1882 m. Klaipėdoje, Martyno Šerniaus (1849–1908) redaguojamame laikraštyje „Lietuviška ceitunga“, Zauerveinas iškėlė mintį, jog saugant tautiškumą ir kovojant prieš Lietuvos rusifikavimą bei germanizavimą, lietuvių šviesuoliai turėtų burtis į kultūrines draugijas, leisti tautinius laikraščius. Šios idėjos paskatintas dr. Jonas Basanavičius tais pačiais metais Adomo Einaro (1842–1906) Tilžėje leistame laikraštyje „Naujasis keleivis“ išspausdino publikaciją: „Lietuvių mokslo draugystė“, kurioje pritarė Jurgio Zauerveino-Girėno minčiai. Netrukus pasirodė pirmasis Didžiajai Lietuvai skirtas nelegalus, pasaulietinio turinio laikraštis „Aušra“, 1883–1886 m. spausdintas Mažojoje Lietuvoje.

„Birutės“ pirmininkai. Jubiliejinis atvirukas išleistas 1910 m. draugijos 25-mečio prog. Dešinėje, viršuje: Jurgis Zauerveinas; dešinėje, apačioje: Jurgis Lapinas; kairėje, viršuje: Vilius Bruožis; kairėje, apačioje: Jurgis Mikšas. Centre: Jonas Vanagaitis.

Jurgis Zauerveinas, tik atvykęs į Lietuvą ir per kelis mėnesius pramokęs lietuviškai, pagal Kristijono Donelaičio poemą „Metai“ hegzametru sukūrė poemą „Nemunyčios“. Jis pirmasis į lietuvių kalbą 1883 m. išvertė Viljamo Šekspyro „Hamleto“ fragmentą. Per dvejus metus vien „Lietuviškoje ceitungoje“ pasirodė apie 100 eiliuotų J. Zauerveino kūrinių.

Laikraščiuose „Aušra“, „Nemuno sargas“, „Lietuviška ceitunga“ ir kt. skelbė publicistinio, istorinio, filologinio pobūdžio rašinius, kuriuose gilinosi į lietuvių tautines teises, kovojo prieš germanizaciją. Šiomis temomis jis išleido publicistinių brošiūrų. Išspausdino patriotinio agitacinio turinio eilių, dažnai nesklandžių, bet atsiliepiančių bendras romantines aušrininkų nuostatas. Lietuvių kritikos istorijoje reikšmingas Zauerveino straipsnis „Medega ir dvasė“ („Aušra“, 1886 m., Nr. 1), kuriame ginami romantizmo postulatai ir propaguojamas romantinė poezijos raiška.

Labiausiai jį išgarsino 1879 m. parašytas ir pirmą kartą laikraštyje „Lietuviška ceitunga“ paskelbtas eilėraštis „Lietuvninkai mes esam gimę“, kuris laikomas Mažosios Lietuvos himnu. Jo sutrumpintas variantas su kompozitoriaus Stasio Šimkaus 1908 m. parašyta melodija buvo siūlomas ir kaip Didžiosios Lietuvos himnas. Nors oficialiu Lietuvos himnu tapo Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“, Zauerveino eilėraštis neprarado populiarumo. Kaip himnas labiau žinomas sutrumpintas, visai Lietuvai pritaikytas, jo kūrinio variantas, kuriame dainuojami tik pirmasis, ketvirtasis ir paskutinis posmai, etnonimas „lietuvninkai“ pakeistas į „lietuviai“, o pats himnas pavadintas „Lietuviais esame mes gimę“.

Bendraudamas su Mažosios Lietuvos veikėjais, kaip Jonas Smalakys, Dovas Zaunius, Martynas Jankus, jis du kartu buvo iškeltas lietuvių kandidatu į Prūsijos Landtago deputatus. Balsų abukart buvo surinkta per mažai.

Po mirties mokslininkai išėmė ir tyrinėjo jo smegenis; tas buvo daroma Karaliaučiuje. Tokį norą Jurgis Zauerveinas buvo išreiškęs testamentu.

Literatūra

• Jonas Basanavičius. Medega d-ro Jurgio Sauerweino biografijai. – Vilnius: Valstybės žinios, 2001. – 339 p. – ISBN 9986-18-094-5
• Bernardas Aleknavičius. Lietuvninkai mes esam gimę. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2008. – 61 p. – ISBN 978-9955-18-358-7