Jurgis Brėdikis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jurgis Brėdikis
Gimė 1929 m. balandžio 30 d.
Praha, Čekoslovakija
Mirė 2021 m. rugpjūčio 15 d. (92 metai)
Kaunas
Palaidotas (-a) Petrašiūnų kapinėse[1]
Tėvas Juozas Brėdikis
Motina Paulina Šidlauskaitė-Brėdikienė
Sutuoktinis (-ė) Danutė Danilevičiūtė-Brėdikienė
Vaikai Audrius, Aida
Veikla kardiochirurgas
Partija 1959 m. TSKP
Išsilavinimas habilituotas biomedicinos mokslų daktaras
Alma mater 1952 m. Kauno medicinos institutas

Jurgis Brėdikis (1929 m. balandžio 30 d. Prahoje, Čekoslovakijoje2021 m. rugpjūčio 15 d. Kaune[2][3]) – Lietuvos kardiochirurgas, diplomatas, visuomenės bei politinis veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarpukario diplomato Juozo Brėdikio (1885–1950) sūnus. 1946 m. baigė Kauno 4-ąją vidurinę mokyklą. 1946–1952 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1951 m. Lietuvos sunkumų kilnojimo vicečempionas.[4] Vienas banglenčių sporto pradininkų Lietuvoje.

Nuo 1952 m. Kauno medicinos instituto (nuo 1998 m. KMU) dėstytojas. 19541957 m. Pirmojo Maskvos I. Sečenovo medicinos instituto aspirantas. 1963 m. medicinos mokslų daktaras.[5] 19641990 m. KMI Hospitalinės chirurgijos katedros vedėjas; 1966 m. profesorius. 1985–1990 m. vadovavo Sąjunginiam sudėtingų širdies ritmo sutrikimų chirurginio gydymo ir elektrostimuliacijos centrui Kaune. 19911993 m. kardiochirurginės klinikos vadovas. Nuo 2006 m. LSMU profesorius emeritas.

Rėmė Algirdo Brazausko politinę veiklą. 1993–1994 m. Adolfo Šleževičiaus Vyriausybėje – LR sveikatos apsaugos ministras.[6] 1995–1998 m. LR ambasadorius Čekijoje ir Vengrijoje, 1995–1997 m. dar ir Turkijoje.[7][8]

1986 m. Rusijos medicinos mokslų akademijos, 1994 m. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. Lietuvos mokslų akademijos labdaros ir paramos fondo „Mokslas ir visuomenė“ valdybos pirmininkas. Europos kardiotorakalinės chirurgijos, Tarptautinės širdies elektrostimuliavimo ir elektrofiziologijos ir Tarptautinės chirurgijos draugijų narys. VDU Atkuriamojo Senato narys. 2009 m. asociacijos „Šviesuva“ įkūrimo vienas iniciatorių ir valdybos pirmininkas. 1972 m. spaudoje pasmerkė Romo Kalantos susideginimą.[9]

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Širdies elektrostimuliacijos ir tachikardijos chirurginio gydymo pradininkas Lietuvoje. Tyrė ir taikė kardiochirurgijoje elektronikos metodus, lazerį, sukūrė naujų diagnostikos ir gydymo būdų. Kaune įkūrė širdies elektrostimuliacijos ir aritmijų chirurgijos mokyklą. Domėjosi Rytų tradicine medicina. 13 monografijų ir vadovėlių autorius. Daugiau kaip 60 išradimų autorius.[10][11]

Kūrybinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išleido dvi grožinės literatūros knygas: „Ne dievai“, 2006 m., „Ties riba“, 2009 m., mokslo populiarinimo knygą „Kitokiu žvilgsniu“, 2015 m., memuarų knygą „Likimas leido“, 2013 m.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Пункция сердца. – Москва, 1960. – 104 p.
  • Chirurgo žvilgsnis į širdį. – Vilnius, 1971. – 47 p.
  • Širdis ir elektronika. – Vilnius: Mintis, 1971. – 29 p.
  • Успехи медицинской науки в Советской Литве (su kitais). – Maskva, 1971. – 113 p.
  • Klinikinė elektronika / Jurgis Brėdikis, Jonas Daniševičius. – Vilnius: Mintis, 1973. – 188 p.
  • Очерки клинической электроники. – Москва: Медицина, 1974. – 224 p.: iliustr.
  • Электрическая стимуляция сердца при тахикардиях и тахиаритмиях. – Москва: Медицина, 1976. – 151 p.: iliustr.
  • Эндокардиальная электростимуляция сердца / Jurgis Brėdikis, Arimantas Dumčius. – Vilnius: Mokslas, 1979. – 162 p.: iliustr.
  • Urgentinė chirurgija: krūtinės ląstos ir pilvo organų (su kitais). – Vilnius: Mokslas, 1984. – 216 p.: iliustr.
  • Хирургическое лечение наджелудочковой тахикардии. – Vilnius: Mokslas, 1985. – 189 p.: iliustr.
  • Программируемая электростимуляция сердца: клинические аспекты (su kitais). – Москва: Медицина, 1989. – 156 p.: iliustr. – ISBN 5-225-00728-7
  • Topografinė anatomija ir operacinė chirurgija: vadovėlis (su kitais). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995. – 366 p.: iliustr. – ISBN 5-420-01278-2
  • Gyvenimas klinikoje. – Kaunas: Santara, 2000. – 668 p.: iliustr. – ISBN 9986-868-27-0
  • Ne dievai: iš medikų gyvenimo. – Kaunas: Santara, 2006. – 517 p. – ISBN 9986-868-40-8
  • Ne dievai: iš medikų gyvenimo. – 2-asis leidimas. – Kaunas: Santara, 2009. – 517 p. – ISBN 9986-868-40-8
  • Ties riba. – Vilnius: Santara, 2009. – 261 p. – ISBN 978-9986-868-43-9
  • На грани. – Vilnius: Santara, 2011. – 277 p. – ISBN 978-9986-868-44-6
  • Likimas leido… : kardiochirurgo memuarai. – Vilnius: Santara, 2012–2013.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1994 m. Pasaulio sveikatos organizacijos „Pasaulinės dienos be tabako“ apovanojimas (už kovą prieš rūkymą)
  • 2005 m. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos apdovanojimas už partnerystę stojant į EU ir NATO
  • 2005 m. Kauno miesto apdovanojimas „Gerumo kristalas“
  • 2009 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius [13]
  • 2010 m. Kauno miesto apdovanojimas „Gerumo kristalas“
  • 2015 m. Kauno miesto garbės pilietis

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Politinis postas
Prieš tai:
Vytautas Kriauza
Lietuvos sveikatos apsaugos ministras
19931994 m.
Po to:
Antanas Vinkus
Prieš tai:
Rimantas Tonkūnas
(laikinasis reikalų patikėtinis)
Lietuvos ambasadorius Čekijos Respublikoje
19951998 m.
Po to:
Vygintas Grinis
Prieš tai:
 –
Lietuvos ambasadorius Vengrijoje
(rezidavo Prahoje)

19951998 m.
Po to:
Vygintas Grinis
Prieš tai:
Jurgis Baltrušaitis
(rezidavo Maskvoje)
Lietuvos ambasadorius Turkijoje
(rezidavo Prahoje)

19951997 m.
Po to:
Vaidotas Karvelis
(laikinasis reikalų patikėtinis)