Jurgis Brėdikis
 |
|
|---|---|
| Gimė: | 1929 m. balandžio 30 d. Praha, Čekoslovakija |
| Tėvas: | Juozas Brėdikis |
| Sutuoktinis(-ė): | Danutė |
| Vaikai: |
Audrius, Aida |
| Veikla: | kardiochirurgas |
| Partija: | 1959 m. SSKP |
| Alma mater: | 1952 m. Kauno medicinos institutas |
Jurgis Brėdikis (g. 1929 m. balandžio 30 d. Prahoje) – Lietuvos kardiochirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
Turinys |
Biografija [taisyti]
Tarpukario diplomato Juozo Brėdikio sūnus. 1946 m. baigė Kauno 4-ąją vidurinę mokyklą. 1946–1952 m. studijavo Kauno medicinos institute, 1954–1957 m. I Maskvos (Rusija) medicinos institute aspirantūroje. 1963 m. medicinos mokslų daktaras. [1] 1986 m. Rusijos medicinos mokslų akademijos, 1993 m. Lietuvos mokslų akademijos narys.
Nuo 1952 m. Kauno medicinos instituto (nuo 1998 m. Kauno medicinos universitetas, 2010 m. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) dėstytojas. 1964–1990 m. Hospitalinės chirurgijos katedros vedėjas. 1991–1993 m. kardiochirurginės klinikos vadovas; nuo 1966 m. profesorius. 1972 m. spaudoje pasmerkė Romo Kalantos susideginimą. [2]
1993–1994 m. Adolfo Šleževičiaus Vyriausybėje – LR sveikatos apsaugos ministras. 1995–1998 m. LR ambasadorius Čekijoje ir Vengrijoje, 1995–1997 m. dar ir Turkijoje. [3][4][5]
Europos kardiotorakalinės chirurgijos, Tarptautinės širdies elektrostimuliavimo ir elektrofiziologijos ir Tarptautinės chirurgijos draugijų narys.
Mokslinė veikla [taisyti]
Širdies elektrostimuliacijos ir tachikardijos chirurginio gydymo pradininkas Lietuvoje. Tyrė ir taikė kardiochirurgijoje elektronikos metodus, lazerį, sukūrė naujų diagnostikos ir gydymo būdų. Kaune įkūrė širdies elektrostimuliacijos ir aritmijų chirurgijos mokyklą. 13 monografijų ir vadovėlių autorius. Daugiau kaip 60 išradimų autorius. [6]
Bibliografija [taisyti]
- Širdies punkcija, 1960 m., rusų kalba
- Elektrinė širdies stimuliacija klinikinėje praktikoje, 1967 m., rusų kalba
- Klinikinė elektronika (su Jonu Daniševičiumi), 1973 m.
- Klinikinės elektronikos apybraižos, 1974 m., rusų kalba
- Endokardinė elektrinė širdies stimuliacija (su Arimantu Dumčiumi), 1979 m., rusų kalba
- Chirurginis supruventrikulinės tachikardijos gydymas, 1985 m., rusų kalba
- Urgentinė chirurgija, su kt., 1987 m.
- Topografinė anatomija ir operacinė chirurgija, su kt., 1995 m.
- Gyvenimas klinikoje, 2000 m.
- Ne dievai: iš medikų gyvenimo. – Kaunas: Santara, 2006. – 517 p. – ISBN 9986-868-40-8
- Ties riba. – Vilnius: Santara, 2009. – 261 p. – ISBN 978-9986-868-43-9
Įvertinimas [taisyti]
- 1968 m. ir 1980 m. LSSR valstybinė premija
- 1976 m. Lietuvos SSR nusipelnęs mokslo veikėjas [7]
- 2009 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius [8]
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=B&sritis=B
- ↑ Jis turėjo priežastį mirti // Veidas, 2002-05-09, Nr. 19
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=16199
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=21778
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=50130
- ↑ Jurgis Brėdikis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 463 psl.
- ↑ Jurgis Brėdikis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 283 psl.
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=348038
| Postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Vytautas Kriauza |
Lietuvos sveikatos apsaugos ministras 1993–1994 m. |
Po to: Antanas Vinkus |
| Prieš tai: Rimantas Tonkūnas (laikinasis reikalų patikėtinis) |
Lietuvos Respublikos ambasadorius Čekijoje  1995 - 1998 m. |
Po to: Vygintas Grinis |
