Jurbarkas
Jurbarkas | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Miesto vaizdas nuo Nemuno pusės | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||||||||||||||||
Valstybė | Lietuva | |||||||||||||||
Apskritis | Tauragės apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė | Jurbarko rajono savivaldybė | |||||||||||||||
Įkūrimo data | 1259 | |||||||||||||||
Meras | Ričardas Juška | |||||||||||||||
Gyventojų | 12 510 | |||||||||||||||
Plotas | 13,28 km² | |||||||||||||||
Tankumas | 942 žm./km² | |||||||||||||||
Altitudė | 29 m | |||||||||||||||
Pašto kodas | LT-74001 | |||||||||||||||
Vikiteka | Jurbarkas | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Jurbarkas – miestas vidurio Lietuvoje, Tauragės apskrityje, dešiniajame Nemuno krante, prie Mituvos žiočių (mieste į ją įteka Imsrė), nuo Tauragės nutolęs 45 km į pietryčius, nuo Kauno – 86 km į vakarus. Jurbarko rajono savivaldybės centras, Jurbarko miesto seniūnija. Urbanistikos paminklas.
Mieste stovi Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčia (nuo 1907 m.), Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčia, buvusi pravoslavų cerkvė, Vytauto paminklas, kultūros rūmai, paštas (LT-74001), krašto istorijos muziejus, Vinco Grybo muziejus (įkurtas 1958 m., memorialinė sodyba), turizmo informacijos centras, rajono centrinė ligoninė. Senosios kapinės yra miesto centre, naujosios – pietvakariuose (Kalnėnuose). Pietvakarinės miesto dalys – Barkūnai ir Kalnėnai.
Už 3 km į vakarus stūkso Bišpilio piliakalnis, vakariniame miesto pakraštyje – Smukučių šilelis, Jurbarko tvenkinys. Piečiau Jurbarko, per Nemuną nutiestas ilgiausias Lietuvoje automobilinis tiltas (nuo 1978 m.). Jurbarko parkas – architektūros paminklas. Į vakarus nuo miesto plyti Smalininkų-Viešvilės miškai.
Istorija
Jurbarko senamiestyje (rekonstruojant Kauno gatvę) rasta moters, palaidotos IV–V amžiuje, kapavietė: žalvarinio apgalvio fragmentas, likęs tik po kaukole, bei apyrankės.[3]
Pirmą kartą Jurbarkas minimas 1259 m. Petro Dusburgiečio kronikoje, kai Prūsijos ir Livonijos kryžiuočiai, atplaukę Nemunu, abiejų magistrų lygiomis lėšomis Karšuvos srityje, ant šv. Jurgio kalno (in terra Carsovie in monte Gergii) pastatė Georgenburgo pilį. Tai viena seniausių kryžiuočių pilių Lietuvoje, daug kartų minima ordinų kronikose. Vokiečių pilis pastatyta ant Bišpiliukų (Kalnėnų) piliakalnio. Kiek į šiaurės rytus, ant Bišpilio piliakalnio beveik tuo pat metu pilį pasistatė ir lietuviai. Kovos tarp šių pilių vyko iki XV amžiaus, kol po Žalgirio mūšio kryžiuočiai vietovę paliko.
Pasibaigus karams ėmė augti gyvenvietė. XIV a. Jurbarkas tapo karališkuoju dvaru, XV–XVI a. buvo prekybos centras su muitine prie Nemuno, XVI a. minimas Jurbarko valsčius. 1611 m. suteiktos Magdeburgo teisės ir Jurbarko herbas – trys lelijos raudoname skyde.
Sovietmečiu pastatyta statybinių medžiagų gamykla (skaldos, žvyro, smėlio ruoša), prie jos įrengtas upių uostas. Taip pat buvo statybinių medžiagų kombinatas (gelžbetonio ir keramzito plokštės), pieninė, duonos kepykla. Pastatyti kultūros rūmai (architektai D. Greblikienė ir V. Šileika), veikė liaudies teatras, muzikos mokykla.
Dabartinė „Mažeikių nafta“ tuometiniuose planuose turėjo būti pastatyta būtent Jurbarke, jis turėjo tapti šimtatūkstantiniu miestu, bet dėl svarių priežasčių (viena iš jų – didelis miško ploto iškirtimas) tai nebuvo padaryta. Buvo pateiktas viešas inteligentijos protestas prieš naftos perdirbimo kombinato steigimą, labiausiai apeliuojant į tikriausiai pablogėsiančią Nemuno ir Kuršių marių ekologinę būklę.
1993 m. sugrąžintas istorinis Jurbarko herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
XIX a. pabaiga – 1915 m. | Jurbarko valsčiaus centras | ||
1915–1917 m. | ? | Jurbarko apskrities centras | |
1918–1947 m. | Jurbarko valsčiaus centras | Raseinių apskritis | |
1947–1950 m. | Jurbarko apskrities centras | ||
1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas | Jurbarko rajono centras | Kauno sritis |
1953–1995 m. | |||
1995–2007 m. | – | Jurbarko rajono savivaldybės centras | Tauragės apskritis |
2007– | Jurbarko miesto seniūnija |
Pavadinimo kilmė
Miesto vardas nelietuviškas, sudarytas iš vokiško vardo Georg (graikiškos kilmės) ir bendrinio žodžio Burg („pilis, tvirtovė“) – Georgenburg. Vokiečių žemaičių tarmėje ši forma pavirto Jurgenborg, o lietuviai ilgainiui šį pavadinimą prisitaikę pagal savo kalbą ir nusistovėjo Jurbarkas.
Kultūra
Yra nemažai užsiėmimų: aktyvi skautų veikla, Jurbarko kultūros centras 2009 m. pripažintas geriausiu Lietuvoje aukščiausiosios kategorijos kultūros centru, jame veikia keli chorai, šokių kolektyvai, teatrai, įvairūs ansambliai. Yra sporto centras ir mokykla, Jurbarko rankininkai ir ypač orientacininkai yra pelnę daug apdovanojimų Lietuvoje ir užsienyje.
Švietimo ir ugdymo įstaigos
- Sodeikos meno mokykla
- Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazija
- 2 vidurinės mokyklos:
- „Ąžuoliukas“
- „Nykštukas“
- Jurbarkų darželis-mokykla
- Savivaldybės viešoji biblioteka
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2001 m. | ||||||||
1823 m. | 1885 m.*[2] | 1897 m.sur. | 1904 m.*[1] | 1923 m.sur. | 1939 m. | 1959 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
3 000 | 2 869 | 7 400 | 6 490 | 4 409 | 5 200 | 4 400 | ||
1970 m.sur. | 1974 m.[4] | 1976 m.[5] | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | - | ||
6 541 | 10 500 | 11 200 | 10 644 | 14 310 | 13 797 | - | ||
| ||||||||
|
Žymūs žmonės
- Antanas Giedraitis-Giedrius (1892-1977), rašytojas, pedagogas
- Konstantinas Glinskis (1886-1938), aktorius ir režisierius. Jo gimtajame name įkurta memorialinė ekspozicija
- Elena Grinaveckienė (1928-1999), kalbininkė
- Vincas Grybas (1890-1941), skulptorius, 1929–1941 m. gyvenęs Jurbarke. Išlikęs jo namas prie parko, kuriame įrengtas memorialinis muziejus, parke pastatytas paminklas (skulpt. V. Pleškūnas, archit. E. Budreika)
- Antanas Sodeika (1890-1979), dainininkas (baritonas), vargonininkas, pedagogas
- Antanas Šabaniauskas (1903-1987), dainininkas
- Romualdas Marcinkus (1907-1944), lakūnas, oro žvalgas
- Pranciškus Mikutaitis (1890-1988), tapytojas, skulptorius
- William Zorach (1887-1966), skulptorius, tapytojas, rašytojas (mirė JAV)
- Vytautas Žilius (1911-1961), muzikas
Sportas
Futbolas
Lengvoji atletika
Jurbarke kasmet vyksta miesto vardo lengvosios atletikos tarptautinis čempionatas, kuriame sportininkai dažniausiai varžosi įvairių sprintų ir disko metimo rungtyse. 2003 m. čempionate užfiksuotas Lietuvos 300 m bėgimo nacionalinis rekordas.[6]
Miestai partneriai
- Rynas, Lenkija
- Laakdal, Belgija
- Nemanas, Rusija
- Bogense, Danija
- Berlyno Lichtenbergo rajonas, Vokietija
- Crailsheim, Vokietija
Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 Юрбургъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 41 (81) : Эрдан — Яйценошение. С.-Петербургъ, 1904., 409 psl. (rus.)
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 900 psl.
- ↑ Jurbarkas gali būti šešias šimtmečiais senesnis nei manyta
- ↑ Jurbarkas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 138 psl.
- ↑ Jurbarkas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 152
- ↑ „Jurbarkas 2003“ (xls) (Lietuvių k.). LLAF. 2003-09-20. Nuoroda tikrinta 2011-03-27.
{{cite web}}
: CS1 priežiūra: Neatpažinta kalba (link)
Literatūra
- Jurbarkui - 750 metų: albumas (sud. Radeta Savickienė). - Kaunas: V3 studija, 2009. - 100 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-737-41-4
Nuorodos
- Apie Jurbarką
- Jurbarkas. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 568 psl.
|