Jupiterio žiedai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jupiterio žiedai.

Jupiterio žiedai pirmą kartą tirti 1979 m. erdvėlaivio Voyager 1, kai buvo atliekamas eksperimentas, skirtas silpnų žiedų paieškai.

Jupiterio žiedų sistema susideda iš trijų pagrindinių dalių: vidinio smulkių dalelių toro (toroido), vadinamo halu, palyginti šviesaus pagrindinio žiedo ir plono išorinio žiedo[1]. Išorinis žiedas yra sudarytas iš dviejų mažesnių žiedų.

Žiedai[taisyti | redaguoti kodą]

Pavadinimas Spindulys (km)[2] Plotis (km)
1979 J1R (Halo žiedas) 100,000–122,000 22 600
1979 J2R (Pagrindinis žiedas) 122 000–129 000 7 000
1979 J3R (Plonasis žiedas) vidinis žiedas: 129 200–182 000
išorinis žiedas: 182 000–224 900
95 700

Susidarymas[taisyti | redaguoti kodą]

Jupiterio žiedai susidarė iš smulkių uolienų ir dulkių, kurias po meteoritų smūgių išmeta planetos palydovai. Dėl didelės planetos gravitacijos dauguma išmestos medžiagos yra įtraukiama į Jupiterio orbitą, o ne grįžta atgal į palydovą[3]. Todėl žiedai sukasi ta pačia kryptimi, kuria skrieja palydovai.

Manoma, jog pagrindinis žiedas sudarytas iš Adrastėjos ir Metijos medžiagos, plonasis žiedas – iš Tabės ir Amaltėjos[4].

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. M. A. Showalter ir kt., Jupiter's ring system: New results on structure and particle properties, 1987. Icarus Nr.69: 458-498.
  2. NASA Jupiter Rings Fact Sheet.
  3. J. A. Burns ir kt., The formation of Jupiter's faint rings, 1999. Science, Nr.284 (5417): 1146-1150.
  4. Tiny moon source of Jupiter's Ring, 1998. Science Nr.281 (5385): 1951.


Planetų žiedai

Jupiterio žiedai · Saturno žiedai · Urano žiedai · Neptūno žiedai