Juozas Povilas Grajauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Juozas Povilas Grajauskas (1882 m. sausio 24 d. Viščiakaimyje, Vilkaviškio apskritis1930 m. lapkričio 23 d. Seirijuose, Lazdijų apskritis) – Romos katalikų kunigas, draudžiamos spaudos platintojas, publicistas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dar besimokydamas Seinų kunigų seminarijoje platino draudžiamą lietuvišką spaudą. 1905 m. buvo įšventintas kunigu ir vikaravo Seinų vyskupijos parapijose. Nuo 1909 metų iki Pirmojo pasaulinio karo dirbo Seinų vyskupijos konsistorijos sekretoriumi ir vyskupo kapelionu. Katalikiškos spaudos, leidžiamos Seinuose, spaudos bendradarbis: slapyvardžiu J. Daubaras rašė į „Vadovą” ir „Šaltinį”. Pastarajame laikraštyje 1909 m. balandį paskelbė straipsnį, griežtai kritikuojantį Čarlzo Darvino žmogaus atsiradimo teoriją, tuo pradėdamas šią temą lietuvių spaudoje. Tais pačiais metais inicijavo žurnalo „Spindulys” leidybą, buvo pirmuoju jo redaktoriumi. Vėliau redagavimą perėmė Stasys Tijūnaitis, bet J. P. Grajauskas ir toliau rūpinosi leidiniu. Per karą okupacinė vokiečių kariuomenė už Seinų miesto nesumokėtą kontribuciją į Vokietiją deportavo J. P. Grajauską ir dar du miestiečius. Grįžęs iš nelaisvės, po karo, klebonavo Seirijuose, ten ir mirė. Nekrologą parašė pats Mykolas Krupavičius, garsus tarpukario Lietuvos dvasininkas ir politikas.[1] Palaidotas Seirijose.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. M. Krupavičius. A.a. kun. J. Grajauskas. Rytas. 1930 gruodžio 7 d., Nr. 277.