Juozas Damijonaitis
| Juozas Damijonaitis | |
|---|---|
| Gimė | 1871 m. rugpjūčio 15 d. Beržiniškė, Višakio Rūdos valsčius |
| Mirė | 1926 m. gruodžio 16 d. (55 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse |
| Tėvas | Antanas Domijonaitis |
| Motina | Marijona Domijonaitienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Stefanija Karčiauskaitė-Damijonaitienė |
| Vaikai | Birutė Otilija, Aldona Marija |
| Veikla | pedagogas, vadovėlių autorius |
Juozas Damijonaitis (1871 m. rugpjūčio 15 d. Beržiniškėje, Višakio Rūdos valsčius – 1926 m. gruodžio 16 d. Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse) – Lietuvos pedagogas, vienas pirmųjų lietuviškų vadovėlių autorius.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šeimoje augo keturi vaikai: broliai Vincas ir Feliksas bei sesuo Natalija. Mokslus pradėjo Višakio Rūdos pradžios mokykloje, 1887–1890 m. mokėsi Veiverių mokytojų seminarijoje.[1]
Negavęs mokytojo vietos Lietuvoje, 1890–1914 m. dirbo mokytoju centrinėje Lenkijoje: Polevo, Šarleikių ir Zavercės kaimų vienklasėse pradžios mokyklose. Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Rusijoje, Jaroslavlyje, kur veikė evakuota Marijampolės berniukų gimnazija. Išlaikęs kvalifikacijos egzaminą, ėmė dėstyti šioje mokykloje lietuvių kalbą. Vėliau atsidūrė Voroneže, kur dirbo Lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti.
1918 m. grįžo į Lietuvą, Kaune dirbo Aleksoto pradžios mokyklos mokytoju. 1918 m. rudenį paskirtas Švietimo ministerijos įgaliotiniu Kauno miestui. Nuo 1919 m. pradžios – Kauno miesto ir apskrities švietimo instruktorius, nuo 1923 m. – Kauno miesto pradžios mokyklų inspektorius (dirbo iki mirties 1926 m.). Dirbdamas šiose pareigose faktiškai visiškai iš naujo suorganizavo Kauno pradžios mokyklų tinklą. Lygiagrečiai rengė naujus vadovėlius pradžios mokykloms.
Žmona Stefanija Karčiauskaitė-Damijonaitienė, dukterys Birutė Otilija (1905–1997) ir Aldona Marija (1911–1925).
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bendradarbiavo lietuvių spaudoje: „Draugija“, „Ūkininkas“ (1893 m. ir 1895 m.), „Vilniaus žinios“ (1905–1906 m.). Pasirašydavo slapyvardžiais: Beržininkietis, Mokytojas, Pusmergaitė, Pusvyris, Pusmergelė. Parengė vadovėlius pradžios mokyklai: „ABC“ (1906 m., viso pasirodė du leidimai), „Trumpa lietuvių kalbos gramatika“ (1906 m., penki leidimai), „Aritmetikos vadovėlis“ (2 d., 1909–1910 m.), „Aritmetikos uždavinynas“ (3 d., 1922–1923 m., dvylika leidimų), skaitinius „Vaikų darželis“ (1922 m.).[2]
Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1933 m. viena iš Kauno Aleksoto gatvių pavadinta J. Damijonačio vardu.
- 1937 m. jo vardas suteiktas naujai pastatytai Aleksoto mokyklai, kurią 1944 m. traukdamiesi vokiečiai susprogdino.
- 1996 m. Kaune, Mickevičiaus g. 16, įkurtas J. Domininkaičio privatus butas-muziejus. 1990 m. prie šio namo atidengta memorialinė lenta (skulpt. Leonas Žuklys).[3]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Birutė Bytautienė. Įamžino save darbuose // Nemunas, 2006 m. gruodžio 7 d., Nr.43 (131-572) Archyvuota kopija 2016-03-13 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Juozas Damijonaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 441 psl.
- ↑ http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=DAMIJONAITIS%20JUOZAS Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Virginija Skučaitė. Butas, kuriame sustojęs laikas (Apie J. Domijonačio muziejų)
- Parodos „Pedagogui, vadovėlių autoriui J. Damijonaičiui atminti“ medžiaga
- Pedagogui, vadovėlių autoriui Juozui Damijonaičiui atminti
- Žymūs kraštiečiai Archyvuota kopija 2019-06-09 iš Wayback Machine projekto. (Kazlų Rūdos viešoji biblioteka)