Juozas Čižauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Juozas Čižauskas (1889 m. kovo 11 d. Kėdainiuose1955 m. spalio 21 d. Detroite, MI, JAV), kunigas, vargonininkas, chorvedys, dainininkas (tenoras), kompozitorius.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmąsias muzikos žinias gavo iš brolio Jono, o vėliau vargonuoti mokėsi pas J. Naujalį Kaune, pradėjo vargonininkauti Kauno Švč. Trejybės bažnyčioje. Kaune ir Maskvoje lankė gimnaziją, vėliau įstojo į Kauno kunigų seminariją, kur vadovavo klierikų ir kunigų chorui. 19111912 m. mokėsi Petrapilio dvasinėje seminarijoje, apie dvejus metus pas Č. Sasnauską studijavo vokalą, harmoniją ir kompoziciją, o seminarijoje mokė klierikų chorą. Nebaigęs seminarijos, 1913 m. atvyko į JAV – Mt. Carmelą, PA, pas brolį Joną ir Marijoną Čižauskus. Vargonininkavo Freelande, PA, Mahanoy Cityje, PA, ir Klyvlende, OH, lietuvių parapijose. Detroite įstojo į Orchard Lake, MI, kunigų seminariją, kur trejus metus studijavo teologiją. Kartu studijavo kompoziciją Detroito konservatorijoje, kurią 1921 m. baigė su pasižymėjimu. Tais pačiais metais buvo įšventintas į kunigus, paskirtas Šv. Jurgio parapijos vikaru, o vėliau klebonu Detroite. 19231941 m. ten buvo kunigų seminarijos fortepijono, vargonų mokytojas, vadovavo chorui ir simfoniniam orkestrui. 1935 m. rugpjūčio 4 d. Čikagoje Vytauto parke vykusioje parapijinių chorų dainų šventėje dirigavo jungtiniam chorui, taip pat dirigavo ir 1938 m. liepos 10 d. Sumet Parke vykusioje rajoninėje dainų šventėje. 1941 m. liepos 27 d. dideliu koncertu pažymėtas jo kunigavimo 20-metis. 1949 m. buvo pašventinta Dievo Apvaizdos parapijos bažnyčia Detroite, ir J. Cižauskas paskirtas šios bažnyčios klebonu – dirbo iki mirties. Daug nuveikė šios parapijos kūrimosi organizaciniuose darbuose, kruopščiai dirbo su choru, turėjo gražų tenoro balsą, gerai skambino fortepijonu ir improvizavo vargonais.

Nuo 1915 m. buvo ALRK Vargonininkų sąjungos narys, nuo 1926 m. daug kartų rinktas sąjungos dvasios tėvu, nuo 1937 m. garbės narys. Buvo uolus žurnalo „Muzikos žinios“ rėmėjas. Sukūrė daug dainų ir giesmių chorams bei kitokios muzikos. Išpopuliarėjo jo daina „Neprapuls mūsų Tėvynė“ ir giesmė „Saldžiausias Jėzau“. 1915 m. išleido giesmių rinkinį „Caecilia“ mišriajam chorui ir 1921 m. „16 lietuviškų dainelių“ chorui. Nemaža jo dainų ir giesmių išleista „Muzikos žinių" priede.

Šaltinis[taisyti | redaguoti kodą]

  • Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.