Juozapas Korsakas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Juozapas Korsakas
Korsakai (giminė)
Korsakas (herbas)
Korsakas (herbas)
Gimė 1570 m.
Mirė 1643 m. (~73 metai)
Tėvas Levas Korsakas
Motina Marijana Padpipenta
Veikla Mstislavlio vaivada, Dysnos, Mstislavlio ir Pilypavo seniūnas

Juozapas Korsakas Glubockis (blrs. Язэп Корсак, lenk. Józef Korsak Głębocki) (1570- 1643) Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, visuomenės veikėjas, kariškis, bažnyčių ir vienuolijų fundatorius. Užėmė Mstislavlio vaivados, Mstislavlio, Dysnos ir Pilypavo seniūno pareigas. Buvo uolus unitas. Didžiąją savo turto dalį skyrė religinėms fundacijoms.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Juozapo Korsako biustas Gluboke 2012 m.

Juozapas Korsakas yra kilęs senos ir turtingos Polocko kunigaikštystėje, vėliau - Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje garsios bajorų Korsakų giminės. Jo tėvas - Levas Korsakas, motina - Marijana Podbipenta. Jaunystėje J. Korsakas gavo gerą išsilavinimą. Mokėjo lotynų ir dar kelias Europos kalbas.

Dalyvavo 1605-1618 m. Abiejų Tautų Respublikos kare prieš Maskvą ir pasižymėjo Zigmanto Vazos kariuomenei 1610 m. kaunantis dėl Smolensko. Dalyvavo 1617 m. Vladislovo Vazos kariniame žygyje į Maskvą. Už karinius nuopelnus J. Korsakas iš ATR valdovo 1616 m. gavo Dysnos seniūniją, o 1623 m. Pilypavo seniūniją, 1626 m. - Antonovą Mozyriaus paviete. 1632-1634 m. Abiejų Tautų Respublikos karo prieš Maskvą metu savo lėšomis parengė karių pulką, su kuriuo nuo Maskvos armijos gynė Dysnos pilį. 1634 m. J. Korsakas tapo Mstislavlio seniūnu ir pirmuoju vaitu. 1639 m. gavo Mstislavlio vaivados pareigas, kurias ėjo iki savo mirties - 1643 metų.

Būdamas stačiatikis, savo pusbrolio - Polocko unitų metropolito Rapolo Korsako įkalbėtas Juozapas Korsakas tampa uoliu unitu.

1628 m. J. Korsakas fundavo Gluboko Romos Katalikų šventosios Trejybės mūrinės bažnyčios statybas, o po 11 metų - 1639 m. ten pat - basųjų karmelitų vienuolyną ir švč. Dievo Motinos į Dangų ėmimo bažnyčią. Tai buvo viena turtingiausių basųjų karmelitų fundacijų visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Tais pačiais metais Udzeloje J. Korsakas fundavo pranciškonų vienuolyną ir medinė bažnyčią. Metais anksčiau (1638 m.) Gluboko pakraštyje esančiame Berazvečiuje unitų (bazilijonų) vienuolyną ir šv. apaštalų Petro ir Pauliaus cerkvę.

1643 m. vasarą J. Korsakas mirė. Būdams bevaikis testamentu basiesiems karmelitams paliko valdyti Gluboko miestą, 26 aplinkinius kaimus, malūną ir palivarką. Pagal J. Korsako testamento sąlygas karmelitai Gluboke privalėjo išlaikyti mokyklą ir konviktą (internatą) studijuojantiems neturtingų bajorų vaikams, taip pat - vargšų prieglaudą ir ligoninę. Testamente buvo patvirtinta dar viena fundacija reguliariesiems kanauninkams Vilniuje.

J. Korsakas palaidotas Gluboko jo paties funduotos švč. Dievo Motinos į Dangų ėmimo bažnyčios kriptoje, o jo portretas šiandien puošia Gluboko karmelitų bažnyčios interjerą[1]. 2012 m. rugsėjo 2 d. Gluboke buvo atidengtas J. Korsako biustas.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Tadeusz Wasilewski, Józef Korsak, w: Polski Słownik Biograficzny, t. XIV, 1968-1969, s. 108.
  • Вячаслаў Насевіч. Корсакі // Энцыклапедыя гісторыі Беларусі. У 6 т. Т. 4: Кадэты – Ляшчэня / Беларус. Энцыкл.; Рэдкал.: Г. П. Пашкоў (галоўны рэд.) і інш.; Маст. Э. Э. Жакевіч. – Мн.: БелЭн, 1997. С. 239.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Fundacja Ziemia Dobrzyńska - oficjalna wizyta.Białoruś,
Politinis postas
Prieš tai:
Kristupas Kiška
Mstislavlio vaivada

16391643
Po to:
Mikalojus Abrahamovičius