Juosmens slanksteliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Geltona spalva pažymėti juosmens slanksteliai
Juosmens slankstelis

Juosmens slanksteliai (lot. vertebrae lumbales) – penki slanksteliai, esantys tarp krūtinės slankstelių ir kryžkaulio.

Bendroji slankstelių sandara[taisyti | redaguoti kodą]

Slanksteliai – tai netaisyklingi kaulai ir nepaisant, korioje stuburo vietoje būtų, visi turi bendras pagrindines dalis. Priekinė masyvi dalis vadinama kūnu (corpus vertebrae), prie jo iš nugarinės pusės prisitvirtinęs karpyto pavidalo lankas (arcus vertebrae), o tarp jų lieka anga (foramen vertebrale). Slankstelio lanko plokštelė (lamina arcus vertebrae), šonuose siaurėdama pereina į kojytes (pediculus arcus vertebrae), kurios tvirtinasi prie slankstelio kūno. Kojytės briaunos įlinkusios, viršutinė slankstelio įlanka (incisura vertebralis superior), yra šiek tiek seklesnė, o apatinė (incisura vertebralis inferior) – gilesnė. Vieno slankstelio apatinė ir kito viršutinė įlankos apriboja tarpslankstelinę angą (foramen intervertebrale).

Nuo lanko atgal ir šiek tiek žemyn nukrypusi neporinė keterinė slankstelio atauga (processus spinosus). Į šonus kyšo porinė skersinė atauga (processus transversus). Keterinė ir skersinės ataugos sudaro kyšulius ir vagas nugaros raumenims prisisegti. Į viršų ir į apačią iškyla porinė, atitinkamai viršutinė ir apatinė, sąnarinė atauga (processus articularis superior et processus articularis inferior). Aukščiau gulinčio slankstelio apatiniai sąnariniai paviršiai (facies articularis inferior), sudaro sąnarius su žemiau gulinčio slankstelio viršutiniais sąnariniais paviršiais (facies articularis superior).

Juosmens slankstelio sandaros ypatumai[taisyti | redaguoti kodą]

Juosmens slankstelis, vertebra lumbalis (L1-L5) (geltoni); atpažįstami iš kūno bei ataugų dydžio ir formos. Kūnai išlaiko pilvo organų masę, yra itin stambūs, inksto pavidalo. Ilgos ir smailios skersinės ataugos yra išnykusių šonkaulių liekanos, todėl vadinamos šonkaulinėmis ataugomis, processus costiformis, s. costalis. Tikroji skersinė atauga pastebima tik šonkaulinės ataugos pamato užpakaliniame paviršiuje ir vadinama priedine atauga, processus accessorius. Sąnariniai paviršiai guli sagitalinėje plokštumoje, viršutinių sąnarinių ataugų užpakalinis šoninis kraštas iškyla lyg atskira maža aptaki speninė atauga, processus mammillaris.

Kaulėjimas[taisyti | redaguoti kodą]

Juosmens slankstelis kaulėja iš trijų kaulėjimo centrų, centrum ossificationis: vienas jų atsiranda kūne, du lanke antrą embriono sklaidos mėnesį. Lanko užuomazgos susilieja per pirmus gyvenimo metus, o lankas priauga prie kūno apie 3-6 metus. Juosmens slanksteliai turi rudimentines šonkaulių užuomazgas, kurios vėliau susilieja su skersinėmis ataugomis ir ištįsta į ilgas šonines ataugas. Juosmens slankstelių kūnų viršutinę ir apatinę briauną ilgą laiką sudaro žiedinė kremzlė, arba epifizė, epiphysis anularis, kaulėdama ji susilieja su kūnu tik apie 18-20 metus.


Papildoma informacija[taisyti | redaguoti kodą]

Juosmens slanksteliai (anglų kalba)

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

“Атлас анатомии человека в 4-х томах” Р.Д.Синельников, Я.Р.Синельников, издание 2 стереотипное, Москва „Медицина“, 1996

„Žmogaus anatomija 1“ G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Barkus, V. Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizgelienė, J. Žukienė, Vilniaus universiteto leidykla, Vilnius, 2008