Juodosios meletos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Dryocopus
Juodoji meleta (Dryocopus martius)
Juodoji meleta (Dryocopus martius)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Potipis: Stuburiniai
(Wikispecies-logo.svg Vertebrata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Geniniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Piciformes)
Šeima: Geniniai
(Wikispecies-logo.svg Picidae)
Gentis: Juodosios meletos
(Wikispecies-logo.svg Dryocopus)

Juodosios meletos (lot. Dryocopus) – geninių (Picidae) šeimos paukščių gentis.

Rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

  • Šalmuotoji meleta (Dryocopus galeatus)
  • Dryocopus lineatus
  • Kuoduotoji meleta (Dryocopus pileatus)
  • Dryocopus schulzi
  • Didžioji juodoji meleta (Dryocopus javensis)
  • Andamaninė meleta (Dryocopus hodgei)
  • Juodoji meleta (Dryocopus martius). Lietuvoje dažna. Gyvena spygliuočių miškuose. Sėsli. Lytiškai subręsta pirmais gyvenimo metais. Perimvietės pastovios. Peri savo pačių išsikaltuose uoksuose, dažniausiai – pušyse, rečiau gūžtą įrengia drebulėse, juodalksniuose, beržuose. Uoksą kalti pradeda kovo pabaigoje. Jį iškala per 2 – 3 savaites. Balandžio – gegužės mėn. patelė sudeda dažniausiai 3 – 5 baltus, blizgančiu lukštu kiaušinius. Peri abu porelės nariai, 12 – 15 parų. Jaunikliai iš uokso išskrenda būdami 14 – 28 dienų amžiaus. Visa šeimyna kartu laikosi 2 – 3 savaites, vėliau ji išyra.

Minta medienoje ir po žieve gyvenančiais vabzdžiais (kinivarpomis, ūsuočiais), jų lervomis. Sulesa daug skruzdėlių, jų perų. Apsigyvena brandžiuose pušynuose, mišriuose pušų ir eglių medynuose. Mėgsta didelius miškų masyvus, gali perėti nedideliuose miškeliuose, parkuose ar pavieniuose kirtavietėse augančiuose medžiuose.

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 3000-6000 perinčių porų.


Commons-logo.svg Vikiteka: Juodosios meletos – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka