Juodkotė ugniabudė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Flammulina velutipes
Juodkotė ugniabudė (Flammulina velutipes)
Juodkotė ugniabudė (Flammulina velutipes)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
( Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
( Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
( Basidiomycetes)
Eilė: Agarikiečiai
( Agaricales)
Šeima: Šalmabudiniai
( Mycenaceae)
Gentis: Ugniabudė
( Flammulina)
Rūšis: Juodkotė ugniabudė
( Flammulina velutipes)
Index Fungorum

Juodkotė ugniabudė, žieminis kelmutis (lot. Flammulina velutipes) – šalmabudinių (Mycenaceae) šeimos, ugniabudžių (Flammulina) genties grybų rūšis.

  • Augimo vieta

Miškai, parkai, sodai, pakelės, gyvi ir apmirę lapuočiai.

  • Augimo laikas

Vasara (retai), ruduo, žiema (retai).

  • Pagrindiniai požymiai

Kepurėlė liepsnos, geltonai rudos, kotas juodos spalvos.

Vaisiakūniai vidutinio dydžio. Kepurėlė 3–10 cm skersmens, jauna - gaubta, vėliau - paplokščia, su gūbreliu, lygi, gleivėta, kaštono spalvos, gelsvai ruda, oranžiškai ruda, išblunkanti iki geltonos, gelsvos. Lakšteliai tankūs, storoki, balti gelsvi, priaugtiniai. Kotas 5–10×0,5–1,5 cm, kremzliškas, kartais suktas, prie lakštelių gelsvas, gelsvai rusvas, žemiau juodai rudas, aksomiškas. Trama minkšta, gelsva, malonaus skonio, be ypatingo kvapo. Sporos 6,5–10×3,5–5,5 μm.

Būdingi požymiai: kepurėlė gliti, lygiu paviršiumi, kotas aksomiškas.

Auga rudenį, netgi šiltomis žiemomis (kai oro temperatūra +5 °C), grupelėmis, pažeistoje lapuočių medžių, krūmų vietoje. Valgoma, kai kuriose šalyse auginama dirbtiniu būdu. Labai dažna.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, Lututė, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 200 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]