Juodasis kelias (Vilnius)
Juodasis kelias arba Juodasis traktas – istorinis kelias, jungęs Vilnių su rytinėmis Lietuvos didžiosios kunigaikštystės gyvenvietėmis.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kelio pradžia – Subačiaus vartai Vilniaus gynybinėje sienoje, toliau jis vingiavo per Gurius, Rukainius, Dobromislę, Keną, Šumską link Astravo bei Smurgainių. Buvo vadinamas Juoduoju, pagal nebeegzistuojančios dvarvietės prie Juodosios upės vardą.[1] Kelias vedė ir į Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvarą Žiupronyse.[2] Šio kelionių tikslo vardas taip išpopuliarėjo, kad XVI–XVII a. versmės prie Subačiaus vartų buvo vadinamos Žiupronių šaltiniais.[3] Matyt, šaltinių vandeniu keleiviai apsirūpindavo prieš išvykstant į Žiupronis. Važiuoti būdavo nesaugu: pakelės miškų plėšikai tykojo keliauninkus užpulti.
Kai kurių istorikų nuomone, Juodasis traktas ėjo per visą LDK: nuo Palangos per Kretingą, Plungę, Telšius, Kuršėnus, Šiaulius, Šeduvą, Upytę, Ukmergę, Širvintas, Vilnių ir Minską. Kelio pabaiga – Čiarmygose, gal ir todėl vadinosi Juodasis.[4] Visgi istoriniuose dokumentuose ir liaudies atmintyje labiau užsifiksavo Juodasis kelias, ėjęs į rytus nuo Vilniaus.
Trakto reikšmė kiek sumenko, kai 1667 m. prasidėjo pašto susisiekimas tarp Vilniaus ir Maskvos. Paštininkai važiavo per Ašmeną keliu, esančiu kiek piečiau nuo Juodojo trakto.[5] Galbūt šis Ašmenos kelias (Vilnius–Nemėžis–Rukainiai–Medininkai–Ašmena) buvo geriau prižiūrimas, nes būtent jį pasirinko Napoleono kariuomenė, kai 1812 m. žygiavo į Rusiją. Sumušta Prancūzijos imperatoriaus kariauna atgal į Vilnių grįžo nuo Salų pasukusi į Juodąjį kelią.[6]
Iki dvidešimtojo amžiaus vidurio Juodasis traktas (lenk. Czarny Trakt) buvo žymimas žemėlapiuose. Lietuvoje dabar jis vadinamas krašto keliu Nr. 101 Vilnius–Šumskas, o Baltarusijoje – kelias Nr. P 48 Gudagojis–Astravas (į rytus nuo pastarojo miesto Juodojo kelio atkarpa sunyko ir virto laukų keliuku).
Šiandien Lietuvoje senąjį traktą teprimena Vilniaus gatvė Juodasis kelias ir apie ją susiformavęs gyvenamųjų namų rajonas tuo pačiu pavadinimu. Nemėžio apylinkėje išliko kaimas Juodasis Kelias, kažkada išsivystęs prie Trakto.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Rimgaudas Ryliškis. Markučių vietovė ir apylinkės: Markučiai
- ↑ Žiupronių (Misionierių) šaltiniai Archyvuota kopija 2015-08-16 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Senamiesčio zona Subačiaus–Paplaujos priemiestis Archyvuota kopija 2005-02-19 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Kristina Urbietienė. Šiaulių krašto pakelės užeigos[neveikianti nuoroda]
- ↑ Vilniaus gubernijos kelių ir pašto stočių tinklo žemėlapis Archyvuota kopija 2011-06-11 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Czesław Jankowski. Trakt Napoleonski Archyvuota kopija 2012-06-11 iš Wayback Machine projekto.
