Juodagalvė sniegena

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pyrrhula pyrrhula
Juodagalvė sniegena (Pyrrhula pyrrhula)
Juodagalvės sniegenos patinėlis

Juodagalvės sniegenos švipčiojimas (Naujoji Akvitanija, Prancūzija)
Juodagalvės sniegenos (Pyrrhula pyrrhula) patelė
Juodagalvė sniegena (patelė)
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
( Passeriformes)
Šeima: Kikiliniai
( Fringillidae)
Gentis: Tikrosios sniegenos
( Pyrrhula)
Rūšis: Juodagalvė sniegena
( Pyrrhula pyrrhula)
Paplitimas
Juodagalvių sniegenų savaiminio paplitimo arealas Eurazijoje:
     perimvietės
     sėsli
     žiemavietės
Binomas
Pyrrhula pyrrhula
Linnaeus, 1758
Sinonimai
  • Loxia pyrrhula Linnaeus, 1758

Juodagalvė sniegena (Pyrrhula pyrrhula) – žvirblinių paukščių (Passeriformes) būrio, kikilinių (Fringillidae) šeimos, tikrųjų sniegenų (Pyrrhula) genties nedidelis paukštelis.

Juodagalvės sniegenos žiemą (du patinėliai ir viduryje patelė)

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Juodagalvė sniegena kiek didesnė už naminį žvirblį. Kūno ilgis 15,5—17,5 cm, skersmuo tarp abiejų išskleistų sparnų 25 cm, svoris 24—38 g[2][3].

Juodagalvių sniegenų patinėlį nesunku pažinti iš rausvai raudono pilvuko ir juodos galvos. Patino viršugalvis, žiedas aplink snapo pamatą ir gerklė juodi, melsvo atspalvio. Nugara ir pečiai pilki, juosmuo ir antuodegis balti. Sparnai juodi su balta skersine juostele. Uodega juoda. Pilvinė kūno pusė rausvai raudona. Pauodegys balsvas. Snapas stiprus, juodas. Rainelė ruda. Kojos tamsiai rudos.

Patelės nugarinė dalis pilka, pilvinė pusė rusvai pilka, rausvo atspalvio. Galva juoda.

Jaunikliai pilkai rusvi. Išsirita apaugę gana ilgais juosvai pilkais pūkais. Žiotys rausvos.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savaiminis paplitimo arealas labai platus. Eurazijos vakaruose paplitusi nuo Atlanto pakrantės įskaitant Airijos salą, iki Ochotsko jūros, įskaitant Japoniją, Kamčiatką, Eurazijos rytuose. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Jamalo pusiasalį, Lenos vidurupį, pietuose tęsiasi iki Užbaikalės, Altajaus, pietinio Uralo, Karpatų, Balkanų, šiaurinės Viduržemio jūros pakrantės. Gyvena Kaukaze, Azorų ir Britų salose.

Lietuvoje gyvena juodagalvių sniegenų Pyrrhula pyrrhula pyrrhula porūšis. Peri visoje šalyje, sėsli, tačiau negausi. Dažnesnė žiemą.

Biotopas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvena miškuose, soduose, parkuose, miestuose. Rudenį ir žiemą dažna gyvenviečių, miestų, priemiesčių, ypač medelynų, želdiniuose, kur auga alyvos, klevai, lanksvos, pūsleniai, uosiai, maumedžiai. Čia sniegenos laikosi tol, kol randa maisto. Lesinėdamos elgiasi tyliai, ramiai, mažai skraido. retsykiais švilpauja. Vasarą gyvena mišriuose lapuočių medynuose su eglės priemaiša, mišriuose pušynuose su egle. Retesnė pušynuose, ypač grynuose, kerpiniuose.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Monogamai paukščiai - porą sudaro visam gyvenimui[4]. Peri spygliuočių miškuose. Lizdą suka krūme maždaug 0,5–5 m aukštyje. Lizdą suka iš žolių lapelių, stiebelių, samanų, vidų iškloja plaukais ir plunksnomis. Paprastai lizdus įsikuria eglėse prie kamieno arba ant šakų. Balandžio-gegužės mėnesių laike deda kiaušinius. Vienoje dėtyje paprastai būna 5–7 kiaušiniai, tik patelės perimi apie 13–14 dienų. Jaunikliai lizdą palieka maždaug po 12–18 dienų. Juos maitina abu porelės nariai. Per metus išveda dvi vadas. Pirmosios vados jaunikliai lizdą palieka gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje, antrosios – liepos arba rugpjūčio mėnesį.

Jaunikliai maitinami augalų sėklomis, pumpurais, žiedų dalimis ir kitomis vegetatyvinių augalo dalių liekanomis. Šiek tiek sulesa vabzdžių. Žiemą lesa tik augalinį maistą, pavasarį – žirginius, drebulių žiedynus.

Gyvena apie 12,6 metų[5].

Porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. pabaigos duomenimis, tarptautinė ornitologų sąjunga išskiria 10 porūšių:[6]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „IUCN Red List - Pyrrhula pyrrhula“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2016-10-01.
  2. luontoportti.com / Bullfinch Pyrrhula pyrrhula
  3. oiseaux-birds.com / Eurasian Bullfinch Pyrrhula pyrrhula Archyvuota kopija 2018-11-05 iš Wayback Machine projekto.
  4. zmescience.com / Bullfinches mate for life, researchers confirm; Francesca Schiopca | January 11, 2018
  5. animaldiversity.org / Pyrrhula pyrrhula Eurasian bullfinch
  6. worldbirdnames.org / Finches, euphonias, longspurs, Thrush-tanager; IOC World Bird List. VERSION 10.2

* Lietuvos fauna: paukščiai, 2 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1991.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]