Jungo modulis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jungo modulis - fizikinis dydis, nusakantis medžiagos atsparumą gniuždymui ar tempimui. Jis apibrėžiamas kaip įtempio ir santykinio pailgėjimo (deformacijos) santykis. Jungo modulis pavadintas britų fiziko Tomo Jungo garbei. Tačiau pati koncepcija buvo suformuluota 1727 m. Leonardo Oilerio, o pirmasis ja besiremiantis eksperimentas buvo atliktas 1782 m. Džiordano Rikačio.
 |
Šis straipsnis apie mechaniką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
