Julius Sasnauskas

Julius Sasnauskas (g. 1959 m. kovo 18 d. Vilniuje) – lietuvių kunigas, pranciškonas, buvęs antisovietinio pasipriešinimo dalyvis ir disidentas, publicistas.

Anksti neteko tėvo. Augo su motina Dalia Sasnauskiene ir močiute Sofija Nikšiene.

1978 m. aktyviai įsitraukė į disidentinę veiklą. 1979 m. vienas iš 45 pabaltijiečių memorandumo signatarų. Sovietinės valdžios tais pačiais metais buvo suimtas ir 1980 m. nuteistas, kalintas griežtojo režimo lageryje, vėliau ištremtas į Tomsko sritį^[1]. Po septynerių metų iš įkalinimo įstaigų paleistas. 1987 m. buvo vienas iš rugpjūčio 23 dienos mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo organizatorių.

1987–1992 m. Julius Sasnauskas mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, 1994–1997 m. gyveno Kanadoje.

1996 m. davė vienuolio pranciškono įžadus.

Nuo 1997 m. J. Sasnauskas yra Vilniaus Bernardinų bažnyčios rektorius. Dirba katalikų radijuje „Mažoji studija“.

Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. rugpjūčio 21 d. dekretu kun. Julius Sasnauskas apdovanotas Vyčio Kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius)^[2].

Bendradarbiavo Lietuvos pogrindžio žurnale Dievas ir Tėvynė,^[3] Laisvės šauklys, Vytis.

2012 m. apdovanotas šv. Kristoforo statulėle. 2020 m. J. Sasnauskui suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Julius Sasnauskas yra išleidęs 6 autorines knygas, dar dvi - kartu su Antanu Terlecku ir Giedre Kazlauskaite.

„Dar kartą – Žmogaus Sūnus“ (Vilnius, 1999)
„Jei esame čia" (susirašinėjimas tremtyje su Antanu Terlecku, 2000 m., leidėjas „Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla“)
„Bernardinų dienoraščiai“ (2002)
„Malonės akrobatika" (2006 m., leidykla „Alma littera“)
„Postilės" (kartu su Giedre Kazlauskaite, 2009 m., leidykla „Tyto alba“)
„Pagaunama ir nepagaunama“ (2013 m.)
„Kaip buvo pradžioje. Biblinės meditacijos“ (2016 m.)
„Kraujomaiša“ (2019 m.)