Julijus III

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nota disambigua.svg
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Julijus III
lot. Julius III
221-asis Popiežius
Girolamo Sicciolante - Paus Julius III.jpg
Gimimo vardas: it. Giovanni Maria Ciocchi del Monte
Gimė: 1487 m. rugsėjo 10 d.
Roma, Italija
Mirė: 1555 m. kovo 23 d. (67 metai)
Palaidotas: Montorijos Šv. Petro bažnyčia, Roma
Tautybė: italas
Julijaus III herbas
Julijaus III herbas
221-asis Popiežius
Išrinktas: 1550 m. vasario 7 d.
Baigė: 1555 m. kovo 23 d.
Pirmtakas: Paulius III
Įpėdinis: Marcelas II
Commons-logo.svg Vikiteka: Julijus IIIVikiteka

Julijus III (lot. Julius III, tikrasis vardas Giovanni Maria Ciocchi del Monte, 1487 m. rugsėjo 10 d. Roma1555 m. kovo 23 d. ten pat) – Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1550 m. vasario 7 d. (konsekruotas vasario 22 d.) iki mirties.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Studijavo teisę ir teologiją Perudžoje ir Sienoje. 1513-1544 m. Siponto (dab. Manfredonija), 1521-1530 m. Pavijos arkivyskupas. Nuo 1528 m. legatas Romanijoje, nuo 1534 m. Bolonijoje. Nuo 1536 m. gruodžio 22 d. kardinolas presbiteris, 1537 m. sausio 15 d. tapo tituliniu San Vitalės kardinolu. Nuo 1543 m. Palestrinos kardinolas vyskupas, vadovavo Bažnyčios reformų komisijai. 1545-1547 m. vadovavo pirmajam Tridento susirinkimo, kuris vyko 1545-1563 m. etapui.

1549 m. lapkričio 10 d. mirus popiežiui Pauliui III susirinkę į konklavą 54 kardinolai pasidalijo į tris grupuotes. Vienus rėmė Šventoji Romos imperija, kitus Prancūzija, trečius Farnezės šeima. Tik po 10 savaičių derybų buvo rastas kompromisinis kandidatas.

Julijaus III bronzinė statula Perudžoje. Skulptorius Vinčencas Danti

Tapęs popiežiumi 1551 m. atnaujino Tridento susirinkimą. Dėl politinės situacijos, nes susirinkimo nepripažino Prancūzija, įvyko kunigaikščių sąmokslas Vokietijoje ir schizmos pavojaus 1552 m. susirinkimą nutraukė.

1550 m. patvirtino jėzuitų veiklą ir suteikė jiems privilegijų, rėmė 1552 m. Romoje Ignaco Lojolos įkurtą Collegium Germanicum. Parengė prielaidas Katalikų bažnyčios reformoms, siekė atkurti katalikų tikėjimo vienybę. 1553 m. sudarė uniją su Babilono chaldėjų patriarchatu. Trumpam 1553 m. Anglijoje atgaivino katalikybę, skatino misijas Amerikoje ir Indijoje. Palaikė nepotizmą.[1] 1555 m. pasiuntė pirmąjį nuncijų Lenkijai.

1551 m. popiežiaus rūmų kapelmeisteriu tapo žymiausias Renesanso epochos kompozitorius Džovanis Palestrina (1525-1594 m.) Tęsė Šv. Petro bazilikos rekonstrukciją, kurią vykdė Mikelandželas Buonarotis.

Romos katalikų bažnyčios titulai
Pirmtakas
Popiežius
Paulius III
Emblem of the Papacy SE.svg Popiežius
Julijus III

1550-1555
Įpėdinis
Popiežius
Marcelas II

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Algirdas Jurevičius. Julijus III. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 772 psl.
  • Dizionario dei papi, a cura di Dorina Alessandra, Carnago, SugarCo Edizioni, 1995, ISBN 88-7198-373-4;
  • Burkle-Young, Francis A., and Michael Leopoldo Doerrer. The Life of Cardinal Innocenzo del Monte: A Scandal in Scarlet. Lewiston, N. Y.: Edwin Mellen, 1997;
  • Bayle, Pierre. "Jules III." Dictionnaire historique et critique. Vol. 15. Paris: Desoer, 1820.