Julija Čepytė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Julija Čepytė (g. 1942 m. rugsėjo 30 d. Žukauskai, Troškūnų valsčius) – Lietuvos bibliografė, pedagogė, socialinių mokslų daktarė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1967 m. baigė Vilniaus universitetą. 1978 m. pedagogikos mokslų kandidatė.

19671970 m. dirbo Kauno politechnikos instituto bibliotekoje. Nuo 1970 m. dėsto Vilniaus universiteto Kauno Humanitariniame fakultete (iki 1990 m. vakarinis fakultetas), nuo 2001 m. ir Komunikacijos fakultete. 19821992 m. Vilniaus universiteto Bibliotekininkystės ir bibliografijos katedros vedėja, Knygotyros ir dokumentotyros instituto bendradarbė, nuo 1983 m. docentė.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Tarybų Lietuvos aukštosios mokyklos, bibliografinė rodyklė, su kitais, 1971 m.
  • Lietuvos architektūra 1581–1970 m., bibliografinė rodyklė, su kitais, 1974 m.
  • Bibliografinių priemonių klasifikavimas, 1983 m.
  • Bibliotekotyros ir bibliografijos mokslo objektas bei dalykas, su kitais, 1988 m.
  • Periodika moterims Lietuvoje 1918–1940 metais, 1997 m.
  • Violeta Černiauskaitė. Julija Čepytė, bibliografijos rodyklė, VU Leidykla, 2002 m. ISBN 9986-19-512-8

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Stanislavas DubauskasJulija Čepytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 306 psl.