Jukatekų majų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jukatekų majų kalba
Maaya T'aan
Kalbama: Meksika, Belizas, Gvatemala
Kalbančiųjų skaičius: 810 000
Jukatanas - 547 098
Kintana Roo - 163 477
Kampečė - 75 847
Belizas - 5000
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: į šimtuką nepatenka
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

Majų
 Jukatekų
  Majų jukatekų

Rašto sistemos:
Oficialus statusas
Oficiali kalba: -
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1: -
ISO 639-2: myn
ISO 639-3: yua

Jukatekų majų kalba – majų kalba, vartojama Meksikos Jukatano pusiasalyje, šiaurės Belize bei Gvatemalos regionuose. Vietiniai gyventojai ją vadina tiesiog majų kalba, tačiau lingvistai įvedė jukatekų terminą, idant atskirtų nuo kitų majų kalbų (pvz., kiče, ica). Meksikos Jukatano, Kintana Roo ir Kampečės valstijose yra išlikę daug žmonių, kurie šią kalbą vartoja kaip gimtąją.

Fonologija[taisyti | redaguoti kodą]

Charakteringa jukatekų kalbos (kaip ir kitų majų kalbų) savybė – ejektyviniai priebalsiai /p'/, /k'/, /t'/. Jie kartais vadinami glotalizuotais ir tariami daugiau ar mažiau panašiai kaip jų neabruptyviniai atitikmenys. Kalba prieš šiuos ženklus trumpam nutrūksta, o paskui išsilaisvina skleisdama sprogstamą garsą. Šie garsai rašytinėje kalboje žymimi apostrofais po raidės (pvz., t'áan – kalba, táan – krūtinė). Iki XX a. šie apostrofai naudoti retai, tačiau dabar jų populiarumas didėja.

Jukatekų majų kalba yra viena iš trijų majų kalbų (drauge su uspantekų ir vienu iš cocilių dialektų) išvysčiusių toninę sistemą. Išskiriamas aukštasis ir žemasis tonas. Viršutinis tonas atpažįstamas kirčio pagalba (á í é ó ú). Taip pat būdinga balsių laringizacija, pvz., daugiskaitos priesagoje -o’ob.

Gramatika[taisyti | redaguoti kodą]

Kaip praktiškai visose majų kalbose, jukatekų majų kalboje sakinys pradedamas tariniu. Žodžių tvarka gali varijuoti tarp veiksmažodis – objektas – subjektas ir veiksmažodis – subjektas – objektas, nors pirmasis variantas labiau paplitęs. Jukatekų kalba kaip ir grenlandų, gvaranių kalbose, kinų kalbos šiaurinuose dialektuose, neturi laiko kategorijos. Informacija apie laiką užkoduota veiksle ir sužinoma iš bendro konteksto. Taip pat unikali savybė – nebuvimas laiką jungiančių elementų, pvz., „prieš – paskui“.

Raštas[taisyti | redaguoti kodą]

Dar ikikolumbiniu laikotarpiu majai turėjo savo hieroglifinį raštą. Greičiausiai jis buvo naudojamas užrašyti čoltų kalbą, tuo metu buvusią regiono lingua franca. Tačiau yra įrodymų, kad majų raštas laikui bėgant buvo naudojamas užrašyti vis kitą majų kalbą, visų pirma jukatekų. Dabar kalba naudoja lotynišką raidyną. Jis XVI a. buvo įvestas ispanų, kad jukatekų žodžius būtų galima transkribuoti. Nuo to laiko išliko pasenusios ispaniškos ortografijos normos, pvz., raidė x, žyminti postalveoliarinį frikatyvą, tariamą kaip š. Ispanų kalboje šis garsas virto j (ch).

Naudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Jukatekų majų kalba transliuojamos radijo laidos Jukatane. Ši kalba buvo panaudota Melo Gibsono filme apie majus „Apokalipto“.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]