Josef Jakubowski

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Josef Jakubowski
Gimė 1895 m. rugsėjo 8 d.
Dubnai, Rusijos imperija
Mirė 1926 m. vasario 15 d. (30 metų)
Noištrelicas, Veimaro respublika
Veikla Karininkas.

Josefas Jokubovskis (1895 m. rugsėjo 8 d. Dubnuose, Rusijos imperija – 1926 m. vasario 15 d. Noištrelice, Veimaro respublika) – Rusijos imperijos karininkas Pirmojo pasaulinio karo metu patekęs į vokiečių nelaisvę ir vėliau apsigyvenęs Vokietijoje, kur 1926 m. buvo klaidingai nuteistas mirties bausme už žmogžudystę kurios neįvykdė. Šis nuosprendis laikomas viena didžiausių XX a. Vokietijos teisinės sistemos klaidų, kuri buvo aprašyta daugelyje knygų, straipsnių ir sukurti keli filmai.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1895 m. rugsėjo 8 d. Dubnuose. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui paimtas į Rusijos imperijos kariuomenę, karo metu pateko į vokiečių nelaisvę kurioje išbuvo 2 metus. Paleistas iš belaisvių stovyklos apsigyveno Vokietijoje Palingeno kaime netoli Liubeko, kur dirbo žemės ūkyje. Dirbdamas susipažino su mergina Ina Nogens, kuri turėjo nesantuokinį sūnų Evaldą. Pora po kiek laiko susilaukė dukros Anos ir planavo susituokti, tačiau Ina Nogens mirė ir abu vaikai apsigyveno pas močiutę, kuriai J. Jokubovskis už vaikų išlaikymą mokėjo pinigus, tačiau po kiek laiko pastebėjo, kad vaikai nemėgsta savo močiutės ir jis nustojo mokėti pinigus.

1924 m. lapkričio 9 d. šalia kaimo esančiame miške buvo rastas pasmaugtas trejų metų Inos Nogens sūnus Evaldas. J. Jokubovskis tapo įtariamuoju ir buvo suimtas. 1925 m. kovo mėnesį prasidėjo teismo procesas, kaltinamasis neturėjo alibi, o vienintelis protiškai neįgalus liudininkas teigė matęs įtariamąjį, tą rytą kai buvo nužudytas vaikas, einantį iš miško. Inos Nogens broliai teigė, kad J. Jokubovskis nesirūpino vaiku. J. Jokubovskis visą laikė teigė esąs nekaltas ir prastai mokėdamas vokiškai negalėjo tinkamai gintis, o dėl lėšų stygiaus vertėjo neturėjo. 1925 m. kovo 26 d. nuteistas mirties bausme, kuri buvo įvykdyta Štrelice 1926 m. vasario 15 d. Dvi dienos prieš mirties bausmės įvykdymą kaltinamojo advokatas išsiuntė laišką teisėjui, kad mirties bausmės vykdymas būtų atidėtas, nes advokatas buvo įsitikinęs, kad kaltinamasis yra nekaltas.

1928 m. policijai apklausus Inos Nogens motiną ir abu brolius paaiškėjo, kad tai jie suplanavo žmogžudystę siekdami atsikratyti Inos Nogens nesantuokiniu sūnumi ir taip visą kaltę suversti vieninteliam kaime gyvenusiam užsieniečiui. 1929 m. liepą Augustas Nogensas buvo nuteistas mirties bausme, bet vėliau bausmė pakeistą į kalėjimą iki gyvos galvos. Po tikrųjų kaltininkų išaiškinimo Vokietijos žmogaus teisių organizacija pateikė kaltinimus klaidingą nuosprendį paskyrusiems prokurorams ir teisėjams, kurie buvo atleisti iš darbo.

Po Jokubovskio bylos Veimaro respublikoje iki A. Hitlerio atėjimo į valdžią 1933 m. buvo įvykdytos vos kelios mirties bausmės. To meto žurnalistai Rudolf Olden ir Max Barth 1928 m. Sonntags-Zeitung laikraščio 3 numeryje išsakė nuomonę, kad Jokubovskis buvo nuteistas dėl to kad buvo užsienietis. Jokubovskio byla buvo aprašyta daugelyje knygų, straipsnių, sukurti filmai, o Noištrelice klaidingai nuteistojo garbei pavadinta gatvė Josef-Jakubowski-Straße.

Filmai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Fernsehpitaval (Kriminalserie), Folge Der Fall Jakubowski. Deutscher Fernsehfunk 1959, Regie: Wolfgang Luderer
  • Mord ohne Sühne. Spielfilm DDR 1962, Regie: Carl Balhaus, mit Wojciech Siemion als Jakubowski
  • Der Fall Jakubowski – Rekonstruktion eines Justizirrtums. Fernsehfilm Bundesrepublik Deutschland 1964, Regie: Robert A. Stemmle, mit Friedrich G. Beckhaus als Jakubowski

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Rudolf Olden / Josef Bornstein: Der Justizmord an Jakubowski. Tagebuchverlag, Berlin 1928.
  • Friedrich Karl Kaul: Justiz wird zum Verbrechen. Der Pitaval der Weimarer Republik. Das Neue Berlin, Berlin 1953.
  • Theo Harych: Im Namen des Volkes? Der Fall Jakubowski. Verlag Volk und Welt, Berlin 1958. 3. Aufl. 1962.
  • Hermann Mostar: Unschuldig verurteilt! Aus der Chronik der Justizmorde. Ullstein, Frankfurt 1961. Ungekürzter Neudruck 1990. ISBN 3-548-34670-7
  • Gerhart Hermann Mostar / Robert Adolf Stemmle [Hrsg.]: Todesurteil. Neun Kriminalfälle: Anna Böckler, Charley Ross, Madame Steinheil, Hugo Schenk, Helene Gillet, Franz Salesius Riembauer, Peter Kürten, Josef Jakubowski, Wilhelmine Krautz. Desch, München 1964.
  • Arthur Brandt: Unschuldig verurteilt. Richter sind nicht unfehlbar. Econ, Düsseldorf 1982. ISBN 3-430-11509-4

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]