Jonušava
Kitos reikšmės – Jonušava (reikšmės).
| Jonušava | ||
|---|---|---|
| Vietovė prijungta prie miesto XIX a. ir 1971 m. | ||
  Jonušava |
||
| 55°17′24″š. pl. 23°57′04″r. ilg. / 55.290°š. pl. 23.951°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kėdainių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Kėdainių miesto seniūnija | |
Jonušava (arba Janušava, seniau Naujieji Kėdainiai) – buvęs miestas, dabar Kėdainių miesto dalis, esanti į vakarus nuo Kėdainių senamiesčio.[2] Pagrindinė gatvė – Janušavos (antroji pagal ilgį mieste). Kitos svarbios gatvės: Respublikos, Liaudies, Gedimino, A. Kanapinsko.
Vyrauja nuosavų gyvenamųjų namų kvartalai (šalia turgaus – senos statybos, nemažai – tarybinių laikų, į kairę nuo Kėdainių – Krakių kelio – naujos statybos namų rajonas). Jonušavoje yra ir dauguma miesto daugiabučių namų (XX a. 8-9 dešimtmečio). Daugiabučiai 5 ir 9 aukštų. Įsikūrę keli prekybos centrai („Iki“, „Rimi“, dvi „Maximos“, „Norfa“, „Cento“), 2 vidurinės mokyklos („Aušros“ ir „Ryto“) bei 2 vaikų darželiai ir „Atžalyno“ gimnazija. Nemažai smulkių, paslaugų sferos įmonių. Iš dalies Janušavai priskirtina ir dalis J. Basanavičiaus gatvės, prie kurios įsikūrusi autobusų stotis ir spec. internatinė mokykla, „Senukų“ prekybos centras, 3 degalinės, „Maxima“. Šiauriniame pakraštyje ribojasi su atskira gyvenviete – Janušava.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vietovė įsikūrė aplink evangelikų liuteronų bažnyčią, kurią puoselėjo dvarininkas Jonušas Radvila. Jo garbei vietovę pavadino jo motina, Ona Kiškaitė-Radvilienė[3] (dvarininkinis vietovardis).
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jonušo Radvilos garbei pavadinta vietovė kūrėsi kaip vakarinis Kėdainių priemiestis. Kristupas II Radvila ėmėsi vakarinėje aukštumoje plytėjusiuose dvaro laukuose (~1627 m.) pradėjo kurti Jonušavos priemiestį, suplanuodamas prie Vilniaus–Raseinių kelio didelę stačiakampę 150 x 60 m turgaus aikštę. Ši aikštė tapo ketvirtuoju miesto turgumi. Jį su netoli stovėjusiu kunigaikščio dvaru sujungė tiesi Janušavos (dabar Dvaro) gatvė. Greta ėmė kurtis Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčia (nuo 1629 m.). 1643 m. Ona Kiškaitė-Radvilienė suteikė lengvatą Jonušavos naujakuriams – dešimčiai metų atleido juos nuo mokesčių ir leido, neprarandant užgyvento turto, laisvai jiems išvykti iš Kėdainių. Gyvenvietė ėmė sparčiai augti, čia kūrėsi svetimšaliai (apsigyveno reformatų ir liuteronų šeimos, greičiausiai atsikėlusios iš Prūsijos ir Saksonijos. Kai kurie atvykėliai buvo garsių Prūsijoje ir Saksonijoje giminių Altenbokomų, Apeldornų, Berkenų, Bodendorfų palikuonys). 1647 m. Jonušas Radvila leido jai turėti atskirą antspaudą. 1648 m. patvirtinęs antspaudą Ldk Vladislovas Vaza suteikė Janušavai dalinį savarankiškumą, teisę turėti herbą ir rinkti bendruomenės vyresnįjį. Jonušava (dar vadinta Naujaisiais Kėdainiais) faktiškai įgijo miesto teises.
1795 m. žlugus Abiejų Tautų Respublikai, Kėdainiai ir Jonušava prarado savivaldas. Jonušava tapo vakarine Kėdainių miesto dalimi.[4]
Vėliau vakariniame Jonušavos pakraštyje formavosi Janušavos kaimas. Dalis jo prijungta prie miesto 1971 m.[5]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Jāņa sēta Map Publishers Ltd (2003). „Lietuvos autokelių atlasas, 1 : 200 000“ (Map). – Ryga. p. 97.
{{cite map}}: Missing or empty|title=(pagalba) (atlaso žemėlapiuose teritorijų ribos pateiktos pagal VĮ „Registrų centras“ 2003-07-01 duomenis) - ↑ „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 221 p.
- ↑ Kėdainių istorija[neveikianti nuoroda]
- ↑ 1971-03-12 LTSR AT Prezidiumo įsakas