Joniškio šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia

Koordinatės: 55°04′17″ š. pl. 25°39′54″ r. ilg. / 55.07139°š. pl. 25.66500°r. ilg. / 55.07139; 25.66500
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

55°04′17″ š. pl. 25°39′54″ r. ilg. / 55.07139°š. pl. 25.66500°r. ilg. / 55.07139; 25.66500

Joniškio šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia
Vyskupija Kaišiadorių
Dekanatas Molėtų
Savivaldybė Molėtų rajonas
Gyvenvietė Joniškis (Molėtai)
Adresas Dubingių g. 2
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta XVIII a. pr.

Joniškio šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Joniškio miestelyje, Arino ežero šiaurės vakarų krante.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmąją bažnyčią 1726 m. pastatė jėzuitai. Prie jos veikė parapinė mokykla. 1752 m. bažnyčiai suteikti atlaidai. 1782 m. parapijoje veikė Švč. Trejybės ir Švč. Marijos Škaplierinės brolijos. Klebono F. Petrausko ir parapijiečių rūpesčiu 1848 m. pakeisti bažnyčios sienojai. Po 1891 m. klebonas Tomas Sirvydas pamaldas pradėjo laikyti lietuviškai. Bažnyčioje nuolat būta nesutarimų tarp lenkų ir lietuvių. 1912 m. teisti asmenys, terorizavę tuos, kurie viešai kalbėjo lietuviškai, giedojo lietuviškas giesmes ir skaitė iš lietuviškų maldaknygių.

Tarpukariu religinį ir kultūrinį švietimą organizavo klebonas Andrius Juknevičius. Klebonas Antanas Mažeika (Joniškyje nuo 1929 m.) 1945 m. ištremtas, klebonas Juozas Voveris (19111979 m.) taip pat buvo ištremtas, klebonas Juozas Šalčius (19001988) nuteistas 10 m. kalėti.

1978-1988 m. Joniškio klebonas - Česlovas Kavaliauskas (teologas, poetas, Biblijos vertėjas). 1996-2012 m. klebonas - Edvardas Kraujalis.

Architektūra, vargonai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia stačiakampio plano, dvibokštė, su trisiene apside ir 2 žemesnėmis zakristijomis. Vidus 3 navų, su kolonomis. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame palaidotas kunigas Stanislovas Šlamas (18661951), draudžiamos spaudos platintojas. Vargonai pagaminti XVIII a. pabaigoje, laikomi vienais seniausių išlikusių Vilniaus mokyklos barokinio stiliaus vargonais.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]