Jonas Vitkevičius
 |
|
|---|---|
 |
|
| Gimė: | 1806 m. gruodžio 19 d. Pašiaušė, Šiaulių apskritis |
| Mirė: | 1839 m. gegužės 6 d. (32 metai) Sankt Peterburgas, Rusija |
| Veikla: | keliautojas, etnografas, geografas, istorikas |
Jonas Vitkevičius-Batyras (1806 m. gruodžio 19 d. Pašiaušėje – 1839 m. gegužės 6 d. Sankt Peterburge) – Lietuvos keliautojas, etnografas, geografas, istorikas.
Biografija [taisyti]
Gimė senoje Žemaitijos bajorų šeimoje. Slaptos anticarines Kražių moksleivių organizacijos „Juodieji broliai“ vienas iš įkūrėjų. 1824 m. kartu su kitais „Juodųjų brolių“ organizacijos nariais – Kražių gimnazijos mokiniais – karo teismo nuteistas mirties bausme, bet kaip nepilnamečiui mirties bausmė pakeista ir jis atiduotas kariuomenėn eiliniu kareiviu. Tarnaudamas kariuomenėje pramoko keletą užsienio kalbų, dėka savo gabumų atleistas iš drausmės dalinio.
Gyvendamas tremtyje Urale, o vėliau Orenburgo karinėse tvirtovėse, tyrinėjo Vidurinės Azijos tautų papročius, jų istoriją. Buvo poliglotas, mokėjo 19 kalbų. Didelę reikšmę gaunant karininko laipsnį turėjo pažintis su vokiečių keliautoju Aleksandru Humboltu. Artimai bendravo su Tomu Zanu.
1839 m. gegužės 6 d. rastas pagal vieną versiją – nušautas, pagal kitą – nusišovęs „Paryžiaus viešbučio“ kambaryje Peterburge. Jo kelionių aprašymai ir moksliniai tyrimai paskelbti knygoje „Užrašai apie Bucharos chanatą (P. Demezono ir J. Vitkevičiaus ataskaitos)“.
