Jonas Kasakaitis (1866)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jonas Kasakaitis (lenk. Jan Kassakajtis; 1866 m. – 1928 m.) – teisininkas, lietuvių visuomenės veikėjas, varpininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Varšuvos universiteto Teisės fakultete. Dar studijų metais aktyviai įsitraukė į visuomeninę veiklą. Priklausė liberaliai nusiteikusių lietuvių būreliui, iš kurio vėliau išsivystė varpininkų judėjimas. 1888 m. pradžioje dalyvavo Varšuvos studentų pasitarime, kuriame buvo nuspręsta steigti studentų draugiją ir pradėti leisti naują lietuvišką laikraštį. 1888 m. birželio 29 d. Marijampolėje dalyvavo Pirmajame varpininkų suvažiavime, kuriame buvo nutarta nebebendrauti su klerikaline „Šviesa“, o žengti savu keliu.

Baigęs universitetą, tarnavo Suvalkų apygardos teismo Ipotekos skyriaus sekretoriumi. 1907 m. pas jį lankėsi Jonas Basanavičius, kuris Suvalkų Ipotekoje rinko medžiagą apie teismo bylą tarp Garliavos dvarininko Godlevskio ir jo valstiečių. Nuo 1894 metų dėstė lietuvių kalbą Suvalkų berniukų gimnazijoje. Tai buvo nelengvas darbas, nes mokyti reikėjo iš „graždankos“ rašmenimis rašytų ir Varšuvos švietimo apygardos patvirtintų lietuviams sunkiai suprantamų vadovėlių.

Vienas iš 1908 m. registruotos Suvalkų lietuvių „Vienybės“ draugijos steigėjų, kelerius metus buvo renkamas valdybos nariu. „Vienybei“ J. Kasakaitis padovanojo 36 knygas, veidrodį ir laikrodį, aukojo nemažas pinigines sumas. 1921–1928 m. tarnavo Suvalkų miesto notaru. Paskutiniais gyvenimo metais nuo lietuviškos veiklos nutolo.

Žmona Antonina Bleichman-Kassakajtys (1870–1939), sūnus Jerzy Kassakajtys (1906–1963).

Visa šeima palaidotas Suvalkuose.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]