Jonas Juozapas Abelevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jonas Juozapas Abelevičius
Gimė 1821 m. kovo 29 d.
Anykščiai, Rusijos imperija
Mirė 1882 m. liepos 15 d. (61 metai)
Vilnius, Rusijos imperija
Tėvas Vincentas Abelevičius
Motina Ona Rukšaitė
Veikla Kunigas kanauninkas, mokslininkas teologas, teologijos pedagogas

Jonas Juozapas Abelevičius (1821 m. kovo 29 d. Anykščiuose, Rusijos imperija  – 1882 m. liepos 15 d. Vilniuje, Rusijos imperija) – kunigas kanauninkas, mokslininkas teologas, teologijos pedagogas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1821 m. kovo 29 d. Anykščiuose. Tėvai Vincentas Abelevičius ir Ona Rukšaitė – dvarininkai bajorai. 18331838 m. mokėsi Troškūnų pavieto mokykloje, kur baigė penkias klases, 18381842 m. – Vilniaus dvasinėje seminarijoje. Nuo 1842 m. tęsė studijas iš Vilniaus į Sankt Peterburgą perkeltoje dvasinėje akademijoje, 1846 m. baigė teologijos studijas teologijos magistro laipsniu. 1846 m. balandžio 6 d. J. Abelevičius buvo įšventintas kunigu.

18461847 m. J. Abelevičius dirbo Svisločiaus gimnazijos kapelionu. 18471853 m. jis buvo Vilniaus dvasinės seminarijos profesorius ir prokuratorius, čia jis dėstė dogmatinę teologiją. 1852 m. J. Abelevičius taip pat buvo paskirtas Vilniaus katedros kanauninku koadjutoriumi. 18501853 m., pirmaisiais Motiejaus Valančiaus vyskupavimo metais, J. Abelevičius prižiūrėjo Vilniuje leidžiamų lietuviškų raštų spausdinimą, buvo jų korektorius, prižiūrėjo spaudą ir taisė kalbą.

1853 m. jis buvo iškeltas į Valkaviską parapijos administratoriumi ir dekanu, paskui 18561870 m. buvo Valkavisko parapijos klebonas ir dekanas. 1867 m. už leidimą be valdžios žinios kitam kunigui aukoti Šv. Mišias Gardino gubernatoriaus jis buvo nubaustas 100 rublių bauda. 1870 m. grįžęs į Vilnių, J. Abelevičius iki gyvenimo pabaigos dirbo Vilniaus vyskupijos kunigų seminarijoje. 18701878 m. jis buvo seminarijos inspektorius ir homiletikos profesorius, 18721878 m. dėstė Šv. Raštą. Paskirtas 1878 m. liepos 30 d., 18781882 m., iki gyvenimo pabaigos, J. Abelevičius buvo Vilniaus kunigų seminarijos rektorius, kartu dėstė ir bažnytinę teisę. J. Abelevičius buvo apdovanotas vardiniu kryžiumi ir medaliu Krymo karui atminti. Mirė 1882 m. liepos 15 d. Vilniuje.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]