Jonas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas
| Jonas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Krišpinai-Kiršenšteinai | |
| |
| Vyskupo herbas | |
| Gimė | ~ 1654 m. Žemaitija |
| Mirė | 1708 m. liepos 14 d. (~54 metai) Kiduliai |
| Tėvas | Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas |
| Motina | Ona Mlockytė |
Jonas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas (apie 1654 m. Žemaitija – 1708 m. liepos 14 d. Kiduliai, palaidotas Varnių katedroje) – Žemaičių vyskupas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1678 m. įšventintas kunigu. 1680 m. apaštališkasis protonotaras ir Vilniaus katedros kapitulos narys. 1685 m. Vilniaus katedros prelatas. Nuo 1687 m. ėjo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės referendoriaus pareigas. Vėliau Vilniaus katedros kapitulos arkidiakonas. 1694 m. paskirtas tituliniu Salonitanos vyskupu ir Vilniaus vyskupu sufraganu. 1695 m. įšventintas Žemaičių vyskupu. Rezidavo Varniuose. Kėdainiuose įkurdino karmelitus. Jo vyskupystės laikotarpiu pastatytos Šateikių, Ylakių ir Eržvilko bažnyčios. Buvo Augusto II priešininkas. Švedams užėmus Žemaitiją rūpinosi, kad kareiviai nenaikintų bažnyčių ir neplėštų gyventojų.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Jonas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 79 psl.
