Jonas Gečas (1953)
| Jonas Gečas | |
|---|---|
| Gimė | 1953 m. kovo 29 d. Teneniai, Šilalės raj. |
| Veikla | Lietuvos karinis veikėjas, atsargos pulkininkas |
| Alma mater | 1980 m. Vilniaus pedagoginis institutas |
| Žymūs apdovanojimai | |
Jonas Gečas (g. 1953 m. kovo 29 d. Teneniai, Šilalės raj.) – Lietuvos karinis ir politinis veikėjas, diplomatas, atsargos pulkininkas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1971–1975 m. ir 1978–1980 m. mokytojavo. 1980 m. Vilniaus pedagoginiame institute baigė geografiją. 1981–1985 m. Švietimo ministerijos instruktorius metodininkas. 1985–1990 m. LTSR Ministrų tarybos Kultūros skyriaus vyr. referentas. 1990–1991 m. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos departamento, vėliau 2-ojo skyriaus inspektorius koordinatorius, Aukščiausiosios Tarybos gynimo štabo viršininkas. 1991–1993 m. Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos štabo viršininkas. Jam vadovaujant 1993 m. rudenį įvyko Pakaunės savanorių maištas, kai jo ginkluoti dalyviai buvo savavališkai pasitraukę iš savo dislokacijos vietų. 1992 m. pulkininkas. 1991–1994 m. Krašto apsaugos ministro pavaduotojas, 1994–1996 m. ministerijos sekretorius. 1993 m. stažavo JAV Luizianos universitete. 1994 m. baigė NATO gynybos koledžo generolų ir vadovaujančiųjų karininkų kursus. 1996–1999 m. Lietuvos gynybos atašė Danijoje ir Norvegijoje. 1999–2000 m. Šaulių sąjungos vadas.[1] 2000 m. lapkričio mėn. – 2006 m. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos viceministras. 2006-2007 m. spalio 1 d. Krašto apsaugos ministerijos patarėjas, 2006–2007 m. tarnavo patarėju Provincijos atkūrimo grupėje Goro provincijoje Afganistane. 2007 m. buvo paskirtas Užsienio reikalų ministerijos patarėju Gruzijoje, bet darbo nepradėjo.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis;
- 1996 m. Vyčio kryžiaus 4 laipsnio ordinas;
- 2003 m. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Algirdas Jurkevičius. Jonas Gečas (1953). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 30 psl.