Jonas Dovydaitis
| Jonas Dovydaitis | |
|---|---|
| |
| J.Dovydaitis 1936 m. | |
| Gimė | 1914 m. liepos 12 d. Vilnius |
| Mirė | 1983 m. rugsėjo 20 d. (69 metai) Vilnius |
| Tėvas | Pranas Dovydaitis |
| Motina | Marcelė Dovydaitienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Jozefina Žukaitė, Marija Vanagaitė |
| Vaikai | Auksė, Gedvilas, Rūta, Jonas, Aušra |
| Veikla | lakūnas, sklandytojas, žurnalistas, rašytojas |
Jonas Dovydaitis (1914 m. liepos 12 d. Vilniuje – 1983 m. rugsėjo 20 d. Vilniuje) – Lietuvos lakūnas, sklandytojas, žurnalistas, rašytojas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tėvas Nepriklausomybės Akto signataras, ministras pirmininkas Pranas Dovydaitis, brolis žurnalistas, sklandytojas Vytautas Dovydaitis.
1933–1938 m. lankė Nidos sklandymo mokyklą ir vienas pirmųjų iš Lietuvos sklandytojų gavo aukščiausią „C“ piloto kvalifikaciją.[1] 1937 m. baigė Kauno aviacijos mokyklą, 1938 m. Kauno aukštesniąją technikos mokyklą. 1938 m. Tautinės olimpiados metu vykusiose aukštojo pilotažo varžybose nugalėjo privalomųjų ir laisvųjų figūrų rungtyse. 1939 m. kartu su komanda tapo Baltijos šalių čempionu. Deja, 1940 m. lietuviams dalyvauti tarptautinėse varžybose buvo uždrausta. Dirbo Lietuvos aeroklubo lakūnu. 1940–1941 m. Lietuvos aeroklubo generalinis sekretorius.
1939–1940 m. redagavo žurnalą „Lietuvos sparnai“, 1940–1941 m. aviacijos sporto žurnalą „Liaudies sparnai“.[2] 1941 m. suimtas kartu su tėvu, iki 1944 m. kalėjo Kargopolyje, Goroso lageryje (Archangelsko sritis). 1944–1947 m. dirbo laikraščio „Tiesa“, 1948–1950 m. žurnalo „Švyturys“ redakcijose, 1968–1970 m. žurnalo „Sparnai“ redaktorius.[3][4][5]
SSRS kinematografininkų sąjungos, SSRS rašytojų sąjungos, LSSR automėgėjų draugijos narys.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kūrinius pradėjo spausdinti 1925 m. vaikų periodikoje. 1938 m. parašė pjesę mėgėjų scenai „Geležinis trejetas“. Po Antrojo pasaulinio karo paskelbė apsakymų, pjesių, apybraižų, propaguojančių socializmą. Parašė pirmąjį lietuvišką romaną pagal socialistinio realizmo kanonus „Dideli įvykiai Naujamiestyje“.
Kino filmo „Tiltas“ (Lietuvos meninių ir kronikinių filmų kino studija, režisierius Borisas Šreiberis, 1956 m.) scenarijaus autorius.[6]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Geležinis trejetas: 4-rių veiksmų drama iš 1920 m. Nepriklausomybės kovų. – Kaunas: Sakalas, 1938. – 151 p.: iliustr.
- Draugai iki mirties: apybraižos. – Kaunas: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1947. – 96 p.
- Gausaus derliaus meistras Liudas Griškevičius: Leonpolio tarybinis ūkis: apybraiža. – Vilnius: Valstybinė politinės literatūros leidykla, 1948. – 44 p.
- Po audros: romanas. – Kaunas: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1948. – 312 p.
- Prie žaizdro: apsakymai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1949. – 111 p.
- Socialistinio darbo didvyrių žodis: apybraižos. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1949. – 130 p.
- Neramus žmogus: apsakymai ir apybraižos. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1953. – 249 p.
- Po audros: romanas. – Brooklyn, N. Y.: Amerikos lietuvių darbininkų literatūros draugija, 1953. – 309 p.
- Dideli įvykiai Naujamiestyje: romanas. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1953. – 726 p.: iliustr.
- Dideli įvykiai Naujamiestyje: apsakymai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1956. – 725 p.: iliustr.
- Volga – Donas – Cimlianskaja: apybraižos. – Vilnius, 1954. – 192 p.: iliustr.
- Žygdarbis: apsakymai (dail. Edmundas Žiauberis). – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956. – 119 p.: iliustr.
- Pavojingi keliai: apybraižos. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1956. – 325 p.: iliustr.
- Anapus Karpatų: apybraižos. – Vilnius, 1956. – 76 p.
- Stikliniai balandžiai: apysaka (dail. Zosė Vasilenkaitė). – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1960. – 224 p.: iliustr.
- Vieną vasaros naktį…: apsakymai. – Vilnius, 1961. – 411 p.
- Gūdžioje girioje: apsakymai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1963. – 295 p.
- Žydrieji ežerai: romanas. – Vilnius: Vaga, 1964. – 472 p.
- Sparnuoti vyrukai: apysaka jaunimui. – Vilnius: Vaga, 1964. – 242 p.
- Velnio slenksčiai: apysaka. – Vilnius, 1966. – 214 p.
- Skaudi šviesa: romanas (iliustr. Regina Ulbikaitė). – Vilnius: Vaga, 1966. – 308 p.: iliustr.
- Aerodromo apysakos: apysaka jaunimui. – Vilnius: Vaga, 1967. – 356 p.
- Pilies skersgatvis; Kietas riešutas: apysakos. – Vilnius: Vaga, 1968. – 366 p.
- Nakties vartai: nuotykių apsakymai. – Vilnius: Vaga, 1968. – 254 p.
- Dvylika vėjų: apsakymai ir apybraižos. – Vilnius: Vaga, 1970. – 251 p.
- Žmogaus sparnai: apie sklandytuvų konstruktorių Bronių Oškinį. – Vilnius: Vaga, 1971. – 277 p.: iliustr.
- Keistos vestuvės: apysaka. – Vilnius: Vaga, 1972. – 448 p.
- Laiškas po vandeniu: apsakymai (iliustr. Nijolė Kryževičiūtė-Jurgelionienė). – Vilnius: Vaga, 1973. – 144 p.: iliustr.
- Pavojų ieškotojai: romanas. – Vilnius: Vaga, 1973. – 386 p.
- Sparnuoti vyrukai: apysaka; Lakūnų portretai. – Vilnius: Vaga, 1974. – 371 p.: iliustr.
- Perkūno žirgai: nuotykių romanas vaikams. – Vilnius: Vaga, 1975. – 519 p.
- Petras Šileikis. – Vilnius: Mintis, 1976. – 29 p.
- Skaudi šviesa; Žydrieji ežerai: romanai (dail. Valerijonas Galdikas). – 2-asis leidimas. – Vilnius: Vaga, 1977. – 524 p.: iliustr.
- Laiškas po vandeniu: apsakymai (iliustr. Nijolė Kryževičiūtė-Jurgelionienė). – 2-asis leidimas. – Vilnius: Vaga, 1978. – 207 p.: iliustr.
- Vidurnakčio mįslė: apsakymai. – Vilnius: Vaga, 1979. – 293 p.
- Mašinų žmogus: romanas. – Vilnius: Vaga, 1980. – 278 p.
- Pylimas ir mergaitė: apsakymai ir apysakos (iliustr. Henrikas Ratkevičius). – Vilnius: Vaga, 1981. – 329 p.: iliustr.
- Grumtynės: pasakojimai apie teisėtvarkos sargybinius. – Vilnius: Vaga, 1982. – 180 p.
- Atlanto nugalėtojai: apysaka, 1983. – 319 p.
- Sparnuoti vyrukai: apysaka ir apsakymai; Lakūnų portretai: apsakymai. – 2-asis leidimas. – Vilnius: Vyturys, 1986. – 312 p.: iliustr.
- Po audros; Dideli įvykiai Naujamiestyje. – Vilnius: Vaga, 1984. – 568 p.
- Raštai, 2 t. – Vilnius, 1984–1986 m.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1964 m. LTSR nusipelnęs kultūros veikėjas
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://www.pociunai.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=19&Itemid=73
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 272 psl.
- ↑ Jonas Dovydaitis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 448
- ↑ Algis Kalėda. Jonas Dovydaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 111 psl.
- ↑ Paminėjo literatą ir lakūną, 2004-06-05
