Jonas Avižonis
Jonas Avižonis (1902 m. gegužės 14 d. Ariogala – 1941 m. lapkričio 11 d. Suchobezvodnoje, Žemutinio Naugardo sritis) – lietuvių inžinierius.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1919 m. partizanų būryje kovojo su bermontininkais Šiaulių ir Radviliškio apylinkėse. 1920 m. kaip šaulys dalyvavo Širvintų-Giedraičių kautynėse su lenkais. 1921 m. baigė Šiaulių gimnaziją. Priklausė moksleivių aušrininkų organizacijai. 1926 m. baigė Berlyno aukštąją technikos mokyklą.
Nuo 1926 m. dirbo geležinkelių valdyboje, 1930–1935 m. siaurųjų, nuo 1936 m. – plačiųjų geležinkelių centrinių dirbtuvių Kaune viršininkas. 1940 m. NKVD suimtas, kalintas Kaune ir Vilniuje, 1941 m. nuteistas 10 m. kalėti. Kalintas Gorkio (dab. Žemutinis Naugardas), vėliau Suchobezvodnojės kalėjimuose. Ten žuvo.
1932 m. sukonstravo pirmąją lietuvių dviašę automotrisę su 92 kW galios generatorinių dujų, gaunamų deginant medieną, varikliu siaurajam geležinkeliui. Jos kursavo geležinkelio ruožais Šiauliai–Biržai ir Panevėžys–Saldutiškis.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kazimieras Tamašauskas. Jonas Avižonis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 351 psl.