Jonagunis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jonagunis
Jonagunio vieta

Jonagunis (jap. 与那国島 Yonaguni-jima), taip pat vadinamas Dunanu (ドゥナン) arba Dunan-čima (ドゥナンチマ) Jonaguni kalboje, yra labiausiai į vakarus nutolusi Japonijos sala.

Vietinė kalba, kuri nesuprantama japonams ir kitų Riūkiū kalbų atstovams, vis dar vartojama kelių vyresniųjų žmonių. Vietinis pavadinimas Dunanas yra giminingas japoniškai pradžiai Jona- japoniškame pavadinime.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Jonagunis yra 108 km į rytus nuo Taivano, Riūkiū salyno, kuris yra tarp Rytų Kinijos jūros ir Ramiojo vandenyno, pabaigoje.

Salos plotas 28,88 km² ir yra 1700 gyventojų, vidutinė metinė temperatūra yra 23,9 °C ir iškrenta 3000 mm. Visa sala priklauso Jonagunio miestui, saloje yra trys miesteliai Sonai, Kubura ir Higava. Riūkiū karalystė salą užėmė 1610 m.

Saloje esantis Irazakio kyšulys yra labiausiai į vakarus nutolęs Japonijos taškas. Sakoma, kad giedrą dieną iš čia matomas Taivanas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Japonijos labiausiai į vakarus nutolusio taško ženklas Irazakio kyšulyje

Iki paskutinio ledynmečio Jonagunis buvo žemyno dalimi.

XII a. sala buvo prijungta prie Riūkiū karalystės. XVII a. Jonagunis tapo Sacumos žemės dalimi. 1879 m. sala formaliai tapo Japonijos dalimi.

Iki XX a. pradžios Jonagunis buvo Jaejama kaimo, kuris apėmė Jaejama salas, dalimi. 1948 m. sala tapo atskiru kaimu. 1945-1972 m. salą užėmė JAV, o grąžinus Japonijai ji tapo Okinavos prefektūros dalimi.

1998 m. gegužės 4 d. dalį salos sugriovė povandeninis žemės drebėjimas.

Vietinės įžymybės[taisyti | redaguoti kodą]

Jonagunis žinomas dėl hanazakės 120 stiprumo iš ryžių pagaminto distiliuoto spirito (avamoris), kuris gaminamas tik šioje saloje.

Iš Jonagunio kilusi ypatinga arklių veislė, pavadinta pagal salos pavadinimą.

Jonagunį mėgsta narai, nes žiemą aplink salą renkasi kūjarykliai.

Po 1980 m. narai aptiko įdomią uolų sankaupą prie pietinio salos taško. Vadinamasis Jonagunio monumentas turi į laiptus panašias terasas su aštriais kampais, tad kai kurie mokslininkai mano, kad uolos yra dirbtinės kilmės (arba iš dalies apdorotos) prieš tūkstančius metų.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]