Jolanta Mažylė
| Jolanta Mažylė | |
|---|---|
| Gimė | 1960 m. rugpjūčio 11 d. Kaunas |
| Sutuoktinis (-ė) | Romualdas Mažylis |
| Veikla | žurnalistė, redaktorė, dėstytoja, komunikacijos ekspertė |
| Alma mater | 1983 m. Vilniaus universitetas |
Jolanta Mažylė (iki 1999 m. Varapnickaitė; g. 1960 m. rugpjūčio 11 d. Kaune) – Lietuvos žurnalistė, redaktorė, žiniasklaidos ekspertė, docentė, socialinių mokslų daktarė.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1967–1978 m. mokėsi Kauno 7-ojoje vidurinėje mokykloje. 1978–1983 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete studijavo žurnalistikos specialybę. 2006 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, suteikta teisės magistrės kvalifikacija. 2012 m. apgynė socialinių mokslų daktaro disertaciją „Teisės ir etikos problemos Lietuvos regioninėje periodikoje (2000–2010)“ .
1981–1984 m. VU laikraščio „Tarybinis studentas“ vyr. redaktorė. 1984–1991 m. Respublikinio automobilių transporto susivienijimo savaitraščio „Automobilininkas“ vyr. redaktorė.
1991–1995 m. leidybos redakcinio centro „Lietuvos auto“ vyr. redaktorė. 1995–1996 m. savaitraščio „Literatūra ir menas“ redakcijos publicistikos skyriaus redaktorė. Rengė publikacijas kultūros gyvenimo klausimais. 1996–1997 m. žurnalo „Katalikų pasaulis“ vyr. redaktorė, dailininko Vinco Kisarausko fondo pirmininkė. 1983–1987 m., 1990–1995 m., 1996–2001 m. VU Žurnalistikos katedros, vėliau tapusios Žurnalistikos institutu, dėstytoja valandininkė.[1]
1997–1999 m. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovė spaudai. 1999–2005 m. VĮ Valstybės turto fondas atstovė spaudai, Rinkodaros skyriaus viršininkė. 2002–2005 m. Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjungos pirmininkė. 2005–2006 m. žurnalo „Vadovo pasaulis“ vyr. redaktorė, konsultantė.
Nuo 2006 m. rugsėjo mėn. VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto dėstytoja.[2] Nuo 2015 m. VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto docentė, nuo 2014 metų MRU Verslo ir medijų mokyklos (BMS) docentė.
Spaudai parengė, redagavo nemažai knygų ir brošiūrų. Sudarė ir parengė Rokiškio krašto šviesuolės Anelės Ališauskienės poezijos rinkinį „Norėjau pagauti Aušrinę“ (1996), Vinco Kisarausko rankraštinio linoraižinio – Saint John Perse „Anabasis” išleidimo projekto vadovė (1997), Prano Vaičekonio monografijos „Katalikų dvasininkijos juridinė padėtis XIX a. Lietuvoje” redaktorė (1999), Egidijaus Vareikio knygos „Dinozaurėjanti Europa” redaktorė (2002)ir kt. Spaudai parengė, parašė komentarus ir įvadinį straipsnį 1919-ųjų metų kovų už Lietuvos nepriklausomybę, JAV lietuvių žurnalisto Alekso Šemetos knygą "Eilinio partizano atsiminimai" (2019), parengė kelias parodas, skirtas žurnalisto ir redaktoriaus Vytauto Gedgaudo (1912-1999) kūrybinei veiklai (2019,2020), Rokiškio rajono Kriaunų bibliotekoje įsteigė teisininko, vertėjo Felikso Mackaus (1911-1978) knygų fondą.
Atstovavo Lietuvos Respublikai projektuose rengiant tarptautinį mokesčių administratorių žurnalą „Tax Tribune“ (1997), yra parengusi šiam žurnalui publikacijų (1997–1999).
Kaip redaktorė bendradarbiavo su leidyklomis Alma Littera, Katalikų pasaulis, Strofa, Bonus Animus ir kt.
Mokslo darbų žurnalo „Žurnalistikos tyrimai“ redakcinės kolegijos narė (nuo 2008), mokslo redaktorė (2015–2016).
Yra paskelbusi mokslo straipsnių žurnalistikos teorijos ir praktikos klausimais, kultūros istorijos publikacijų Lietuvoje ir užsienyje. Skaito pranešimus nacionalinėse ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose. Nuo 2012 m. – Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narė. 2013–2014 metais buvo Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos narė. 2014 m. apdovanota medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“. 2017 metų Vytauto Gedgaudo premijos laureatė. Nuo 2018 m. iki šiol LŽS Vilniaus skyriaus valdybos pirmininkė, LŽS valdybos narė. Nuo 2019 m. Visuomenės informavimo etikos komisijos narė.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 548 psl.
- ↑ Kas yra kas. Lietuvos moterys. – Kaunas: Neolitas, 2007. – 299 p.