Jojimas olimpinėse žaidynėse

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jojimas olimpinėse žaidynėse
Prižiūrinti institucijaFEI
Rungtys6 (mišrios)
Kategorijos3 (mišrios)
Žaidynės

18961900190419081912 · 1920
192419281932193619481952
195619601964196819721976
198019841988199219962000
200420082012201620202024

Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

Jojimas olimpinėse žaidynėse yra viena iš seniausių olimpinės programos sporto šakų. Į olimpines žaidynes jojimas įtrauktas 1900 m. Žirgai yra vieninteliai gyvūnai, kurie vis dar naudojami olimpinėse žaidynėse.

Olimpinių žaidynių žirginio sporto varžybose vyrai ir moterys varžosi kartu.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1900 m. įvyko pirmosios olimpinės žirgų sporto varžybos. Kadangi žirgų sportas reikiamo žiūrovų susidomėjimo nesulaukė savo pirmose olimpinėse žaidynėse, sportas buvo laikinai pašalintas iš olimpinių žaidynių.[1] Nuo 1924 m. olimpines jodinėjimo rungtis prižiūrėjo Tarptautinė žirgų sporto federacija. Į programą įtraukta penkiakovė, kurią sudarė 55 km ištvermės jojimas, 5 km krosas, 3,5 km kliūtinis jojimas, 15 kliūčių konkūras ir dailiojo jojimo pasirodymas.[1]

Iki 1952 m. olimpiadoje galėjo varžytis tik karinį laipsnį turintys raiteliai vyrai. Nuo 1952 m. vyrų raiteliai apribojimų nebeturėjo, bet moterys galėjo varžytis tik meninio jodinėjimo rungtyse. Nuo 1964 m. moterys galėjo varžytis visose rungtyse kartu su vyrais.

Rungtys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dabartinės rungtys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daliojo jojimo varžybose vertinama kaip žirgas atlieka dailiojo jojimo testą, arba schemą – numatytą judesių seką apibrėžtos aikštelės ribose. Laisvąją programą raiteliai atlieka pagal pasirinktą muziką. Kiekvieną elementą teisėjai vertina balais nuo 0 iki 10. Šie balai verčiami procentiniu rezultatu. Laimi duetas, surinkęs didžiausią visų galimų balų dalį. Vieną dieną atliekama privalomoji programa, kitą – laisvoji. Privalomojoje programoje testas su 33 elementais trunka apie 6 minutes, laisvojoje laikas griežtai nurodytas, reikia tilpti į 6 minutes ir atlikti 16 elementų. Varžybos vyksta lygioje 20 m × 60 m aikštėje, aptvertoje žema tvorele ir simetriškai pažymėtoje dvylika raidžių – pagal jas nustatoma aikštelės vieta, kurioje atliekamas elementas. Žirgas demonstruojamas trimis aliūrais: žingine, risčia ir šuoliais. Vertinamas žirgo judesių laisvumas, lengvumas – turi matytis, kad žirgas pratimus atlieka savo noru, o ne atsakydamas į vos regimas raitelio komandas.

Konkūrų rungtyje raitelio tikslas – kuo greičiau be klaidų įveikti specialiai kiekvienoms varžyboms sudėliotą kliūčių maršrutą. Dvylika kliūčių būna skirtingų formų, pločio bei aukščio. Viena kliūtis yra dviguba, dar viena – triguba, o sistema iš trijų ar dviejų šuolių laikoma viena kliūtimi. Olimpinėse žaidynėse kliūčių aukštis – 160 cm. Kiekvienoje rungtyje leidžiamas tam tikras skaičius klaidų (pavyzdžiui, jei žirgas atsisako įveikti tam tikrą kliūtį), bet viršijus šį skaičių duetas diskvalifikuojamas. Skaičiuojama, kiek laiko duetas sugaišta ir kiek baudos taškų surenka įveikdamas maršrutą. Baudos taškai skiriami už žirgo nepaklusnumą, nuverstas kliūtis, viršytą kontrolinio laiko normatyvą bei kitokias žirgo ar raitelio klaidas rungties įveikimo metu. Nugali greičiausiai be klaidų maršrutą įveikęs duetas. Trisdešimt geriausiai pasirodžiusių asmeninių konkūrų varžybų raitelių olimpinėse žaidynėse patenka į finalą.

Trikovės varžybos vyksta tris dienas. Šią rungtį sudaro dailusis jojimas, konkūrai ir beveik 7 km krosas, kuris vyksta didelėje atviroje teritorijoje su įvairiomis kliūtimis, tarp jų – ir vandens. Raiteliui ir žirgui tenka šokti per kliūtis į vandenį arba tenka įveikti kliūtis šokant iš vandens. Taip pat tenka įveikti rąstus, griovius ir kitus trukdžius. Visose rungtyse raiteliai joja su tais pačiais žirgais, bet keičia balnus ir aprangas.

Suvestinė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rungtis 00 04 08 12 20 24 28 32 36 48 52 56 60 64 68 72 76 80 84 88 92 96 00 04 08 12 16 20 Iš viso
Konkūrai 26
Konkūrai, komanda 25
Trikovė 25
Trikovė, komanda 25
Išjodinėjimas 25
Išjodinėjimas, komanda 21
Polas 5
Voltižiravimas 1
Voltižiravimas, komanda 1
Šuolis į aukštį 1
Šuolis į tolį 1
Jojimas 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse.

Medalių lentelė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1900 m. - 2021 m. duomenys
VietaŠalysAuksasSidabrasBronzaIš viso
1Vokietija Vokietija (GER)28141456
2Švedija Švedija (SWE)18131445
3Prancūzija Prancūzija (FRA)15151343
4Jungtinė Karalystė Jungtinė Karalystė (GBR)13121540
5JAV JAV (USA)11232054
6Vakarų Vokietija Vakarų Vokietija (FRG)115925
7Nyderlandai Nyderlandai (NED)1013427
8Italija Italija (ITA)79723
9Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga (URS)65415
10Australija Australija (AUS)64414
11Šveicarija Šveicarija (SUI)510823
12Jungtinė Vokietijos komanda Jungtinė Vokietijos komanda (EUA)55414
13Belgija Belgija (BEL)52714
14Naujoji Zelandija Naujoji Zelandija (NZL)32510
15Kanada Kanada (CAN)2237
16Meksika Meksika (MEX)2147
17Lenkija Lenkija (POL)1326
18Ispanija Ispanija (ESP)1214
19Austrija Austrija (AUT)1113
20Brazilija Brazilija (BRA)1023
21Japonija Japonija (JPN)1001
Čekoslovakija Čekoslovakija (TCH)1001
23Danija Danija (DEN)0426
24Čilė Čilė (CHI)0202
25Rumunija Rumunija (ROU)0112
26Argentina Argentina (ARG)0101
Bulgarija Bulgarija (BUL)0101
Norvegija Norvegija (NOR)0101
29Portugalija Portugalija (POR)0033
30Saudo Arabija Saudo Arabija (KSA)0022
31Airija Airija (IRL)0011
Vengrija Vengrija (HUN)0011
Iš viso (šalių skaičius: 32)153151151455

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]