John Walker
|
Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai. |
Džonas Volkeris (angl. John Walker; gimė 1781 m. gegužės 29 d. Stoktone prie Tyso, Didžioji Britanija; mirė 1859 m. Chipping Norton, Didžioji Britanija ) – anglų chemikas, farmacininkas, degtukų išradėjas.
Džonas Volkeris būdamas chemikas ir dirbdamas su savaime užsidegančiomis medžiagomis, sugebėjo sukurti pirmąją degtukų versiją, kuri greitai paplito po pasaulį ir pakeitė žmonių požiūrį į ugnį.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Džonas Volkeris gimė Stoktone prie Tyso, Didžiojoje Britanijoje, pirklio šeimoje. Jis turėjo du brolius: Džeimsą ir Tomą, taip pat dvi seseris: Džeinę ir Merę. 1766 m. Džonas vedė Merę Pykok (angl. Mary Peacock).
Mažai žinoma apie jo jaunystę, tačiau istorikai tvirtina, kad lankė vietinę gimnaziją, o vėliau tapo mieste gerai žinomo chirurgo ir gydytojo Vatsono Alkoko mokiniu. Kurį laiką Volkeris dirbo gydytojo - chirurgo asistentu, kol suprato, jog negali pakęsti kraujo bei chirurginių operacijų. Vis dėlto, darbas gydytojo - chirurgo padėjėju turėjo naudos, taip Volkeris priartėjo prie chemijos ir nusprendė studijuoti Durhame bei Jorke. Po kelerių metų farmacijos bei didmeninės prekybos studijų, 1812 m. jis nusprendė sugrįžti į gimtąjį miestą. Ten 1819 m. atidarė pirmąją savo parduotuvę „Chemikas ir vaistininkas“, High Street 59. Tuo metu jam buvo 38 metai ir jis buvo vienas iš retų to meto farmacininkų mieste, kuris naudojo ne tik natūralius ingredientus, bet ir chemines medžiagas (tuomet medžiagos nebuvo skirtos nei žmonių nei gyvūnų gydymui ir šiandien jos laikomos nesaugiomis ).
Degtukai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1826 m. lapkričio 27 d., praėjus ketveriems metams po žiebtuvėlio išradimo, Džonas Volkeris išrado pirmąjį „modernų“ degtuką. Džonas buvo itin susidomėjęs bandymais atrasti lengvesnį ugnies išgavimo būdą. Tuo metu buvo žinomos kelios cheminės medžiagos, kurios užsidega dėl staigaus sprogimo, tačiau ta liepsna nebuvo įmanoma uždegti kitų medžiagų. Kartą, kol Dž. Volkeris ruošė degų mišinį, degtukas, kuris buvo panardintas į jį, užsidegė nuo atsitiktinės frikcijos su židiniu. Farmacininkas iš karto įvertino šio atradimo reikšmę ir ėmė gaminti frikcinius degtukus. Jie susidarė iš medžio drožlių ar kartoninių lazdelių, padengtų siera, o ant galvutės - stibio sulfido, gumos ir kalio chlorato mišinio. Siera padeda greičiau uždegti medžio drožlę, o kvapas buvo patobulintas pridėjus kamparo. Uždegami šie degtukai buvo trinant jų galvutę į šiurkštų paviršių.
Degtukų dėžutėje buvo 50 tokių „modernių“ degtukų, o jos kaina buvo vienas šilingas. Kiekviena dėžutė buvo parduodama kartu su dvigubai sulankstytu švitrinio popieriaus gabalėliu, per kurį degtukas turi braukiamas tam, kad jį uždegti. Džonas Volkeris pavadino degtukus „Congreves“, išradėjo Viljamo Kongryvo (angl. William Congreve garbei). Per dvejus metus Dž. Volkeris pardavė 168 dėžutes degtukų, tačiau pakankamai nesuprato savo išradimo svarbos, kad užpatentuotų savo išradimą.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1. "Walker, John (1781-1859)". Dictionary of National Biography. London: Smith, Elder & Co. 1885–1900.