Joginiškių piliakalnis
| Joginiškių piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Joginiškių piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Šakių rajonas | ||
| Seniūnija | Kriūkų seniūnija | ||
| Aukštis | 17 m | ||
| Plotas | 40x13 | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia | ||
| Žvalgytas | 1965 | ||
| Registro Nr. | AR987 / 3267 / A1485[1] | ||
Joginiškių piliakalnis, dar vadinamas Kalnu – piliakalnis Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, 0,2 km į pietryčius nuo Joginiškių, 3 km nuo Kriūkų miestelio, Kriūkų seniūnija, 2 km į pietvakarius nuo Nemuno. Pasiekiamas iš kelio Lukšiai – Kriūkai ties Joginiškių fermomis pasukus į dešinę rytų kryptimi, pavažiavus keliuku 300 m dešiniau nuo už sodybos prasidedančios griovos iki miško pakraščio ir paėjus 200 m į šiaurę ožnugario vakariniu šlaitu einančiu miško keliuku, yra šio ožnugario gale.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Jotulės kairiajame krante, santakoje su Strazdupiu. Pietinis šlaitas status, 17 m aukščio, leidžiasi į Jotulę, rytinis ir šiaurinis šlaitai žemesni ir nuolaidesni, iki 10 m aukščio, jie leidžiasi į Strazdupį. Vakaruose yra aukštuma.
Piliakalnio aikštelė trikampė, 40x13 m dydžio. Aikštelę nuo aukštumos skiria jos vakariniame pakraštyje supiltas apie 20 m ilgio pylimas, nuo aikštelės krašto 1,5 m, iš išorės – 3,3 m aukščio,[2], jo išorinis šlaitas leidžiasi į 7 m pločio, 0,3 m gylio griovį. Už griovio yra antras 0,2 m aukščio, 6 m pločio pylimas, kuris šiaurinėje dalyje, šlaite virsta terasa. Visas piliakalnis apaugęs medžiais.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnį 1955–1959 m. aprašė Petras Tarasenka, 1965 m. piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus atliko Lietuvos istorijos institutas, 1981 m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai.[3][4] Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 10 000 m².
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Žuklijų piliakalnis 3 km | Seredžiaus I piliakalnis 2 km | Butvilonių piliakalnis 8 km |
| |||||||
| Maštaičių piliakalnis 29 km Plokščių piliakalnis 13,7 km |
|
Ringovės piliakalnis 10 km Žemosios Panemunės piliakalnis 4 km | |||||||||
| Šadžiūnų piliakalnis 17 km | Šėtijų piliakalnis 11,5 km | ||||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Objekto Nr. 3267 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai[neveikianti nuoroda]. V., 1997. P. 138–139.
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 73 (Nr. 255)
- ↑ Gintautas Zabiela. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 675 psl.
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 172.
- Pranas Kulikauskas. Užnemunės piliakalniai. V., 1982.