Jiezno ežeras

Koordinatės: 54°35′35″ š. pl. 24°10′50″ r. ilg. / 54.59306°š. pl. 24.18056°r. ilg. / 54.59306; 24.18056
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jiezno ežeras
Vieta Prienų raj., Lietuvos vėliava Lietuva
Plotas 0,788 km²
Kranto linijos ilgis 4,79 km
Vidutinis gylis 2,85 m
Didžiausias gylis 4,44 m
Įteka Mekšrupis, Jieznelė, 3 bevardžiai upeliai
Išteka Mekšrupis
Žemėlapis rodantis vietą.
Jiezno ežeras
Koordinatės 54°35′35″ š. pl. 24°10′50″ r. ilg. / 54.59306°š. pl. 24.18056°r. ilg. / 54.59306; 24.18056

Jiezno ežeras – ežeras vidurio Lietuvoje, Prienų rajone, į pietus nuo Jiezno. Ilgis šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi 1,76 km, plotis iki 0,57 km. Altitudė 96,5 m. Giliausia ežero vieta yra pietryčiuose, jos gylis 4,4 m. Pietrytinėje ežero pusėje yra dvi įlankos. Rytiniai ir šiaurės vakariniai krantai pelkėti. Šiaurinis ir pietinis krantai aukštoki. Dugnas padengtas sapropelingu ir dumblingu moliu. Į Jiezno ežerą įteka upeliai (Mekšrupis) ir (Jieznelė), išteka Mekšrupis į Verbliūdo ežerą (Verknės intakas). 1967 m. ežeras paskelbtas ornitologiniu draustiniu.[1]

Šalia įsikūręs Strazdiškių kaimas. Šiaurinėje pakrantėje yra buvusio Jiezno dvaro sodyba, yra maudykla. Į vakarus nuo ežero eina kelias  129  AntakalnisJieznasAlytusMerkinė .

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kalbininko K. Būgos nuomone, ežero pavadinimo šaknis yra jotvingiška. Bandoma sieti su žodžiu iežti („aižyti“).[2]

Liaudies etimologija pasakoja, kad Jiezno ežeras buvo labai gilus, ir jo dugno nieks nepasiekdavo. Sakydavo, kad jis be dugno. Iki Pacų Jieznas priklausė Jekaterinos palikuonims. Vieną kartą puotaudami prie ežero jie nutarė įsitikinti, ar tikrai ežeras be dugno. Nėrė vienas – nepasiekė dugno, antras – taip pat. Pagaliau nėrė trečias ir ilgai neišnėrė. Visi nuščiuvę laukė. Pagaliau jis išniro ir sušuko: Есть дно! („Yra dugnas!“). Nuo to laiko ežerą vadino Jiezno vardu.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jiezno ežeras. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 120
  2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 135