Jeleniavo valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jeleniavo valsčius
lenk. Gmina Jeleniewo
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis Suvalkų apskritis Suvalkų apskritis
Administracinis centras Jeleniavas
Gyventojų (2008) 3 045
Plotas 131,84 km²
Tankumas (2008) 23 žm./km²
Teritorijos kodas 2012032
Pašto kodas PL 16-404
Tel. kodas 87
Tinklalapis www.jeleniewo.i-gmina.pl/bip/index.xml

Jeleniavo valsčius (lenk. gmina Jeleniewo) – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Suvalkų apskrityje. Valsčiaus centras – Jeleniavas. Ribojasi su Prieraslio, Rūtelės, Suvalkų, Šipliškės ir Vižainio valsčiais bei Suvalkų miestu. Valsčius priklauso Jeleniavo Šv. Jėzaus širdies parapijai. Valsčiuje yra Kšemianuchos radijo ir televizijos bokštas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teritorija priskirta Lietuvai pagal 1920 metų liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų tauta – jotvingiai. Nuo XIIIXIV a. iki 1795 m. valsčius priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.

Valsčius atkurtas XIX a. 2-ojoje pusėje, priklausė Suvalkų apskričiai (Suvalkų gubernija).[1] Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį valsčius buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. 19751998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai.

Paviršiaus struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 2005 m. duomenis valsčiaus plotas yra 131,84 km², iš kurių:[2]

  • ariama žemė: 77 %
  • miškai: 10 %
  • vandens telkiniai: 13 %

Valsčius sudaro 10,08% Suvalkų apskrities.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2008 m. birželio 30 d. surinktus duomenis:[3]

Aprašymas Bendrai Moterys Vyrai
Gyventojai 3045 100 % 1466 48,14 % 1579 51,86 %
Gyventojų tankumas
(Gyv./km²)
23,10 11,12 11,98

Pagal 2005 m. duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 2020,42 zlotai.[4]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2002 m. gyveno 2 991 žmonės:[5]

  • Lenkai – 98,3 % (2 941);
  • Gudai – 0,33 % (10);
  • Kiti – 1,33 % (40).

1921 m. gyveno 4 822 žmonės:[6]

Adminisracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bachanovas, Bialorogiai, Blaskovizna, Čajevščizna, Červonė Bagnas, Gulbiniškiai, Hultajevas, Ignatuvka, Jeleniavas, Kazimieruvka, Kžemianka, Lapūkavas, Leščevas, Malesovizna, Okronglė, Podvysokių Jelenevskiai, Prūdiškės, Richtinas, Rutka, Sidoriai, Sidorių Zapolnė, Sidoruvka, Suchodoliai, Sumavas, Šcibovas, Šešupka, Šiurpilis, Udrinas, Udziejekas, Vodzilkiai, Volovnia, Zažečės Jelenevskiai, Živa Voda.

Valsčiaus gamta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dalis valsčiaus teritorijos yra Suvalkų kraštovaizdžio parke. Valsčiuje teka Juodosios Ančios ir Šešupės upės. Valsčiuje yra Lapūkavo riedulių draustinis, Bachanovo riedulių draustinis ir Rutkos draustinis bei Jasionovo kalnas, Kšemianuchos kalnas, Kšemieniuchos kalnas, Kukmedžių kalnas, Pilies kalnas ir Šiurpilio piliakalnis.

Ežerai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje yra šie ežerai:

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]