Jegoras Gaidaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jegoras Gaidaras
rus. Егор Тимурович Гайдар
Gaidar in 2008 - crop.jpg
Gimė: 1956 m. kovo 19 d.
Maskva
Mirė: 2009 m. gruodžio 16 d. (53 metai)
Maskva
Tėvai: Timūras Gaidaras
Ariadna Bažova
Veikla: rusų ekonomistas, politinis ir valstybės veikėjas
Alma mater: Maskvos universitetas
Commons-logo.svg Vikiteka: Jegoras GaidarasVikiteka

Jegoras Gaidaras (rus. Егор Тимурович Гайдар, 1956 m. kovo 19 d. Maskva2009 m. gruodžio 16 d. Maskva) – rusų ekonomistas, Rusijos politinis ir valstybės veikėjas. Vienas radikalių Rusijos ekonominių reformų ideologų ir vykdytojų.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Tėvas -laikraščio „Pravda“ užsienio ir karinis korespondentas Timūras Gaidaras, kurio pavyzdžiu pagal jo tėvo A. Gaidaro (tikroji pavardė Golikovas) apysaką „Timūras ir jo būrys“ buvo auklėjamos kelios Antrojo pasaulinio karo išvakarių ir pokario metų TSRS vaikų kartos. Motina rusų rašytojo P. Bažovo duktė Ariadna. Pirmoji žmona Irina Smirnova, jų duktė Marija Gaidar – viena iš uždraustos partijos „Dešiniųjų jėgų sąjunga“ lyderių. Antroji žmona – rašytojo A. Strugackio duktė Mariana. Jegoras 1973 m. vidurinę mokyklą baigė aukso medaliu, su pagyrimu baigė Maskvos universiteto ekonomikos fakultetą ir jo aspirantūrą. 1980 m. ekonomikos mokslų kandidatas, 1990 m. ekonomikos mokslų daktaras.

Dirbo laikraštyje „Pravda“, žurnalo „Kommunist“ ekonomikos skyriaus vedėjas, nuo 1989 m. dalyvavo rengiant TSRS ekonomikos gaivinimo planus. 1990-1991 m. Ekonominės politikos instituto steigėjas ir direktorius. 1991 m. dalyvavo Belovežo girios pasitarimuose naikinant TSRS ir steigiant NVS. 1991 m. lapkričio 11 d. – 1992 m. vasario 19 d. pirmasis Rusijos Federacijos ekonomikos ir finansų ministras, 1992 m. vasario 19 d. – balandžio 2 d. pirmasis Rusijos Federacijos finansų ministras, 1992 m. birželio 15 d. – gruodžio 15 d. Rusijos Federacijos ministras pirmininkas. Pradedant dirbti jo vyriausybei dar veikė galinga prekių paskirstymo sistema. Jam vadovaujant įgyvendintas mažmeninių prekių liberalizavimas, pradėtas valstybinio turto privatizavimo procesas, tačiau kainų liberalizavimas sukėlė infliaciją, kuri nuvertino gyventojų sukauptas lėšas. Kilus nepasitenkinimui J. Gaidaro vyriausybė buvo atstatydinta, tačiau jis pats paskirtas ministro pirmininko pavaduotoju tęsė pradėtą darbą.

1993 m. birželio mėn. subūrė priešrinkiminį bloką „Rusijos pasirinkimas“ (Выбор России), kuris rinkimuose gavo 15 % balsų, 1994 m. sausio mėn. išrinktas Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos deputatu. 1994 m. rinkimų sąrašo pagrindu įsteigė partiją „Rusijos demokratinis pasirinkimas“, tačiau partija 1995 m. rinkimuose neperžengė 5 % barjero. 19992003 m. vėl išrinktas Valstybės Dūmos deputatu. Vėliau dirbo Pereinamojo laikotarpio ekonomikos institute.[1]

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Экономические реформы и иерархические структуры, 1990;
  • Государство и эволюция, 1996;
  • Дни поражений и побед, 1996;
  • Аномалии экономического роста, 1998;
  • Власть и собственность, 2009.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Postas
Prieš tai:
Borisas Jelcinas
Rusijos Federacijos ministras pirmininkas
(einantis premjero pareigas)

1992 m. kovo - gruodžio mėn.
Coat of Arms of the Russian Federation.svg
Po to:
Viktoras Černomyrdinas
Prieš tai:
Igoris Lazarevas
Rusijos Federacijos finansų ministras
1991 - 1992 m.
Minfin.gif
Po to:
Vasilijus Barčukas