Jean Vanier

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Žanas Vanjė (Jean Vanier; g. 1928 m. rugsėjo 10 d. Ženevoje, Šveicarija) – „Arkos“ bendruomenės, kurioje proto negalią turintys žmonės ir sveikieji gyvena kartu, įkūrėjas, vienas iš judėjimo „Šviesa ir Tikėjimas“ pradininkų.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė Šveicarijoje, kur tėvas tarnavo kaip Kanados diplomatas. 1930 m. šeima pasitraukė į Angliją. Šeimoje augo 5 vaikai. Prasidėjus Antrajam Pasauliniam karui, Ž. Vanjė tėvas buvo išsiųstas į Paryžių. 1940 m. kai Vokietijos nacių armija buvo pasiruošusi pulti Paryžių, Vanjė šeima pabėgo į Angliją, iš ten – į Kanadą, Kvebeką.

1941 m., būdamas 13 metų, Ž. Vanjė tėvui leidus įstojo į Anglijos Karališkąjį karinį jūrų koledžą. Tapo Britų karinio jūrų laivyno karininku, vėliau Kanados karinio jūrų laivyno karininku. 1948 m. išėjo iš karinio jūrų laivyno ir Paryžiuje pradėjo studijuoti filosofiją. Gavo daktaro laipsnį, dėstė filosofiją Šv. Mykolo koledže, Toronte.

1964 m. nusipirko nedidelį namą Prancūzijos kaimelyje Trosly-Breuil ir pasikvietė 2 protinę negalią turinčius vyrus gyventi kartu. Iki 1998 m. buvo atsakingas už „Arkos“ bendruomenę Trosly-Breuil ir tarptautinę „Arkos“ bendruomenių federaciją. Dabar jis skiria laiką asistentams, teikia dvasinį palydėjimą, skaito paskaitas, veda rekolekcijas, lanko „Arkos“ bendruomenes. Gyvena pirmojoje „Arkos“ bendruomenėje Trosly-Breuil.

„Arkos“ bendruomenė[taisyti | redaguoti kodą]

1964 m., Prancūzijoje lankydamas savo dvasios vadovą, dominikonų kunigą Tomą Filipą (Thomas Philippe), Ž. Vanjė buvo sukrėstas, kaip institucijose elgiamasi su protinę negalią turinčiais žmonėmis. Jis pakvietė Raphael Simi ir Philippe Seux palikti institucijas, kuriose jie buvo apgyvendinti ir persikelti pas jį į Trosly-Breuil, Prancūzijoje. Namus, remdamasis Nojaus Arkos istorija, pavadino „Arka“. „Arkos“ bendruomenių šiuo metu visame pasaulyje (Europoje, Afrikoje, Azijoje, Australijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje) įkurta per 150. Įsikūrusios skirtingomis kultūrinėmis aplinkybėmis, visos bendruomenės vadovaujasi bendra filosofija ir požiūriu. „Arkos“ tikslas – žmonėms su protine negalia ir asistentams kartu susikurti namus, priimti vienas kitą kaip dovaną.

Judėjimas „Šviesa ir Tikėjimas“[taisyti | redaguoti kodą]

1971 m. kartu su Marie-Helene Mathieu Ž. Vanjė įkūrė ir tarptautinį „Tikėjimo ir Šviesos“ judėjimą, skirtą šeimoms, kuriose auga ir gyvena negalią turintys žmonės. Bendruomenės reguliariai susitinka, kalbasi apie sunkumus, patirtis, meldžiasi kartu.

Šiuo metu visame pasaulyje yra apie 1500 Tikėjimo ir Šviesos bendruomenių.

Pripažinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Ž. Vanjė yra tarptautiniame lygmenyje pripažintas lektorius, šiandien laikomas taikos žmogumi. Parašė per 20 knygų; jo raštai remiasi žmogišku silpnumu, atjauta, susitaikymu ir būtinumu švęsti drauge savo žmogiškumą. Yra gavęs daugybę apdovanojimų už savo humanitarinę veiklą: Kanados Ordino Kavalieriaus titulą, Garbės legiono ordiną (Prancūzijoje), Popiežiaus Pauliaus VI tarptautinį apdovanojimą, Tarptautinę Taikos premiją (Kristaus bendruomenė), Rabbi‘o Gunther‘io Plaut‘o humanitarinį apdovanojimą ir Gaudium et Spes apdovanojimą. Žanas Vanjė pripažintas „kanadiečiu, įkvepiančiu pasaulį“ (Maclean’s Magazine) ir „tautų statytoju“ (The Globe ir Mail). 2006 m. gavo prestižinį Beacon Fellowship prizą už viso gyvenimo darbą, besirūpinant žmonėmis su protine negalia.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Jean Vanier – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka