Javų dvasios

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Javų dvasios – javus saugančios dvasios ir dievybės, kurių pačios seniausios vaizduotos gyvūnais – buvusiais totemais.

Rugių boba – matriarchato laikų javų dievybė.

Patriarchato laikotarpiu, kai siekta suvyriškinti moteriškas dievybes ir dvasias, lygiagrečiai susiformavo vyriškų dievų įvaizdžiai: Svečias, Šeimininkas iš ano pasaulio, Keleivis, Gaspadorius. Šiais vardais buvo vadinamas sudievintas per rugiapjūtę pirmasis ir paskutinis supjauti rugių pėdai. Su pirmuoju buvo atliekamos pradėtuvių apeigos, paskutinis – iškilminga procesija lydimas namo per pabaigtuves.

Javams vilnijant, žmonės sakydavo, jog einančios dvasios. Kitur kalbėjo, kad velnias vestuves keliantis arba pietauti lekiantis. Dažnai būdavo minimas aitvaras: lekiantis Aitvaras, važiuojančios Aitvaro vestuvės, Aitvaras imantis derlių. Kai kuriuose kraštuose po rugius lakstantis Kaukas arba laumė vaikus supančios, ragana rugius karpančios, kad avys bėgančios ar dievaitis jas ganantis. Kitur manyta, kad rugiuose gyvenančios gyvulio pavidalo dvasios – Nuogalis, Kiškis, Meška, Lapė, Katinas, Bubis, Bubas, Bubė, Baubas, Babaužis, Bobas, Maumas, Raudongalvis, Raudongerklis, Žaliaakis, Paplėštakis, Guda, Dizikas, Smauglys, Ruginis, Papiokė, Pypalas, Zebris, Arklys, Vilkas.