Jasna Goros vienuolynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vienuolyno vartai

Jasna Góra vienuolynas (lotynų kalba: Clarus Mons) yra pauliečių vienuolynas Čenstakavoje, Lenkijoje.

Šis vienuolynas ir joje esantis Mergelės Marijos paveikslas daugiau nei šešis šimtus metų yra katalikų piligrimų lankymo vieta. Kasmet čia apsilanko apie 3-4 mln. piligrimų. Paveikslas, vaizduojantis Dievo Motiną ir Jėzų, žinomas kaip Čenstakavos Juodoji Madona ir jam priskiriami daugelis stebuklų. [1] Tarp jų yra paveikslui priskiriamas stebuklingas vienuolyno išgelbėjimas švedų tvano metu. Nors kariniu požiūriu šis įvykis nebuvo labai svarbus, tačiau jis paskatino lenkų pasipriešinimą invazijai. Nors karo eigos lenkai negalėjo iškart pakeisti, tačiau po sąjungos su Krymo chanatu švedai buvo išstumti. Netrukus po to, 1656 m. balandžio 1 d. Lvovo katedroje karalius Jonas Kazimieras Vaza pavedė krašto apsaugą Dievo Motinai ir paskelbė ją jo karalystės globėja.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pauliečius iš Vengrijos į Lenkiją tarp 1367 ir 1372 m. pakvietė kunigaikštis Władysław Opolczyk.


Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. vienuolyno istorija

Vikiteka