Jarygino pistoletas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Jarygino pistoletas; PJa Grač
MP-443 Grach 06.jpg
Tipas savitaisis pistoletas
Variantai MR-446 Viking
Konstruktorius Vladimiras Jaryginas
Šalis Rusijos vėliava Rusija
Sukurtas 1993-2000 m.
Gamintas nuo 1994 m.
Iževsko mechanikos gamykla (Rusija)
Naudotas Rusija
Naudotojai ginkluotosios pajėgos, VRM
Kalibras, mm 9
Šovinys, mm 9×19 mm Parabellum
9×19 mm 7N21
Šaudymo sparta, n/min.
Svoris, kg užtaisytas – ??
neužtaisytas – 0,95
Ilgis, mm 198
Vamzdžio ilgis, mm 112,5
Pradinis greitis, m/s 465
Taikymo tolis, m 50
Maks. šūvio nuotolis, m  ?
Mechanizmas trumpa eiga, spyna užrakinama
Dėtuvė 18 šov.
(iki 2004 m. - 17 šov.)

Jarygino pistoletas (rus. Пистолет Ярыгина), PJa Grač (rus. ПЯ «Грач»)) – 9 mm savitaisis pistoletas, sukonstruotas konstruktorių kolektyvo, vadovaujamo V. Jarygino. Gaminamas Iževsko mechanikos gamykloje

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1990 m. TSRS Gynybos ministerija paskelbė konkursą naujam pistoletui, kuris turėjo pakeisti ginkluotėje tuo metu buvusį, bet ne visiškai tenkinusį šiuolaikinius reikalavimus Makarovo pistoletą. 1993 m. pagal konkurso reikalavimus buvo pateiktas Jarygino konstrukcijos pistoletas. Pagal bandymų rezultatus 2000 m. pistoletas, pavadintas MR-443 Grač (rus. MP-443 «Грач»), paskelbtas konkurso nugalėtoju. 2003 m. pistoletas (naujas pavadinimas – 9 mm Jarygino pistoletas) buvo priimtas į Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų ginkluotę.

2008 m. spalio 9 d. Rusijos VRM paskelbė, kad ministerijos padaliniai pereina nuo PM pistoleto prie Jarygino pistoleto.[1]

2011 m. pradėta masinė PJa gamyba Rusijos armijai.[2]

Naudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

2010 m. pradžioje PJa buvo tiekiami RF Ginkluotųjų pajėgų, vidaus kariuomenės daliniams, VRM specialiesiems padaliniams.

PJa yra naudojamas ir apdovanojamasis pistoletas.[3].

2012 m. vasario 16 d. RIA „Novosti“ pranešė, kad Jarygino pistoletą ėmė įsisavinti Vakarų karinės apygardos karininkai.[4]

Aprašas[taisyti | redaguoti kodą]

Metalinė pistoleto konstrukcija užtikrina ginklo mechaninį tvirtumą, patikimumą ir ilgaamžiškumą, tačiau mažina technologiškumą gaminant bei ginklo masę.

PJa automatika naudoja atatrankos energiją perimamą iš trumpos vamzdžio atošliaužos užrakinus vamzdį. Nuleidžiamasis skeliamasis mechanizmas dvigubo veikimo, gaidukas atviras, taikikliai nereguliuojami. Pistoletas gana patogus, ergonomiškas ir patikimas, nuleistuko eiga gana minkšta.

Pistoletas naudoja šovinius 9×19 mm Parabellum. Tinka tiek Rusijoje, tiek užsienyje gaminti šoviniai.

Ant pistoleto gali būti uždėtas povamzdinis taktinis šviestuvėlis (2PS Klešč) su lazeriniu rodikliu.[5]

Trūkumai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Gamybos kokybe ir apdaila PJa, gaminti kelis pirmuosius metus, šiek tiek nusileidžia šiuolaikiniams kitų šalių pistoletams. Pvz., detalių paviršiuje galima pastebėti metalo pjovimo įrankių žymes, retkarčiais judamųjų dalių paviršių reikia papildomai poliruoti, o mechanizmą – derinti.
  • Komercinių 9×19 mm Parabellum, atitinkamų NATO kariuomenių šovinių ir Rusijos gamybos 9×19 mm 7N21 šovinių balistika skiriasi, todėl pakeitus šovinius pistoletą tenka iš naujo prišaudyti.
  • Šaudant kai kurių gamintojų komerciniais šoviniais galimi užsikirtimai.
  • Sportinis pistoleto variantas MR-446S Viking yra pasilpnintas, lyginant su koviniu PJa, kad nebūtų naudojami galingi koviniai šoviniai. Tam dalis detalių yra silpnenesnės, dėl ko sumažėjo pistoleto ilgaamžiškumas. Pvz., išmetiklio dantelis neretai lūžta po 500-3 000 šūvių, nuleistuk trauklė – po 7 000 šūvių, vamzdį tenka keisti po 10 000 šūvių, plastikinis rėmas atlaiko maždaug 10-12 tūkst. šūvių (paprastai lūžta ties anga, pro kurią eina spynos stabdžio ašelė). Sportiniam šaudymui naudojami MR-446S retai atlaiko ilgiau kaip metus.[6]
  • Keičiant dėtuvę kai kurie pistoletai MR-446S gali nelauktai iššauti, dėl ko jie nėra saugūs vartoti. Tai susiję tiek su blogai suderintomis detalėmis, tiek su nevykusia griebtuvo vieta. Apatinė griebtuvo dalis nepridengta ir yra tame pačiame lygyje kaip ir rankenoje įstatytos dėtuvės viršutinis kraštas. Nelauktas šūvis įvyksta, kai kiek palenktai įstatyta dėtuvė užkliudo griebtuvą. Pistoletai MR-446 Viking su metaliniu rėmu šios ydos neturi.

Variantai[taisyti | redaguoti kodą]

  • MR-446 Viking (rus. MP-446 «Викинг») — komercinis modelis su plastikiniu rėmu ir reguliuojamu taikikliu, dėtuvėje telpa 18 šovinių.
  • MR-446S Viking (rus. MP-446C «Викинг») — sportinis pistoletas su plastikiniu rėmu, dėtuvėje telpa 10 šovinių.
  • MR-353 (rus. МР-353) — trauminis pistoletas, naudojantis šovinius .45 Rubber.
  • MR-655K (rus. МР-655К) — pneumatinis pistoletas, naudojantis dujų balionėlius.

PJa kompiteriniuose žaidimuose[taisyti | redaguoti kodą]

Jarygino pistoletas panaudotas kompiuteriniuose žaidimuose Battlefield: Bad Company 2, Battlefield 3, Battlefield Play4Free. Battlefield 4.

Commons-logo.svg Vikiteka: Jarygino pistoletas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. "МВД России откажется от автоматов Калашникова." Коммерсантъ: 9 октября 2008. Suarchyvuota nuo originalo 29 Vasaris 2012. Nuoroda tikrinta 2010-08-14.
  2. Lenta.ru: Оружие: Вооруженные силы заменят «Макарова» «Ярыгиным»
  3. Постановление Правительства России № 718 от 05.12.2005 г. «О награждении оружием граждан Российской Федерации»
  4. "Офицеры ЗВО начали осваивать пистолет Ярыгина." 16 февраля 2012. Suarchyvuota nuo originalo 5 Birželis 2012.
  5. Оружейный фонарь 2ПС «Клещ»+ЛЦУ на сайте производителя
  6. Недостатки Пистолета Ярыгина