Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centras

VDU Azijos studijų centras
Įkurtas	2000 m.
Direktorius	Arvydas Kumpis
Studentų	288 (2017 m.)
Vieta	Putvinskio g. 23-417/418, Kaunas, Lietuva
Svetainė	www.asc.vdu.lt

Azijos studijų centras (2009 m. suformuotas iš dviejų egzistavusių atskirų institucijų: Azijos studijų centro ir Japonistikos centro) – mokslinė institucija, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) padalinys, vykdanti tarpdisciplininius tyrimus Azijos (daugiausia Rytų Azijos) srityje ir prisidedanti prie žinių apie šias šalis plėtros Lietuvoje. Nuo 2023 m. jo vadovas yra dr. Arvydas Kumpis.

Kartu su VDU Humanitarinių mokslų Kultūrų studijų katedra koordinuoja dvi studijų programas, kuriose mokosi beveik 300 studentų. Pagal šį kriterijų yra didžiausias Azijos (orientalistikos) studijų padalinys Lietuvoje. Kartu su VDU Biblioteka koordinuoja Azijos knygų erdvę, - vieną didžiausių orientalistikos išteklių kolekcijų Baltijos šalyse. Kartu su Tarptautinių ryšių departamentu koordinuoja Rytų Azijos partnerinių universitetų tinklą, kuriame yra beveik 50 narių.

Prie Azijos studijų centro yra įsteigtos šios institucijos: VDU Taivano centras, TUFS Global Japan Office, Hirošimos universiteto Lietuvos centras. Korėjistikos studijų srityje bendradarbiaujama su Karaliaus Sedžiongo institutu Kaune.

Azijos studijų istorija VDU

Japonistikos centras 2010 m. žydint japoniškoms vyšnioms

• 1996 m. dėstytojo Arvydo Ališausko iniciatyva VDU pradėta dėstyti japonų kalba;
• 1997 m. VDU pasirašius sutartį su Kansai Gaidai universitetu, pradėtas kurti tarptautinis Rytų Azijos partnerių tinklas;
• 2000 m., po to, kai Kaune buvo įkurtas Čiunės Sugiharos muziejus, japonų kalbos dėstymas perkeltas į muziejaus patalpas. Tai metais oficialiai įkurtas struktūriškai nepriklausomas VDU Japonistikos centras (vadovas Arvydas Ališauskas). 2000-2016 m. jis užėmė antrąjį muziejaus pastato aukštą;
• 2000 m. prof. Algimanto Prazausko iniciatyva įkurtas Azijos studijų centras (priklausė PMDI);
• 2003 m. Japonistikos centras gavo paramą iš Japonijos vyriausybės: kalbos mokymuisi skirtą audiovizualinę įrangą.
• 2005 m. JC surengta pirmoji Japonijos meno paroda;
• 2007 m. JC surengta pirmoji tarptautinė mokslinė konferencija, kurių tradicija tapo kasmetine;
• 2007 m. VDU Regionistikos katedra, kooperuodamasi su Japonistikos centru, pradėjo vykdyti Rytų Azijos studijų programą magistrantams;
• 2008 m. sausis: JC vadovu tapo Aurelijus Zykas;
• 2008-2011 m. surengtos 4 vasaros mokyklos Japonijos ir Korėjos tematika;
• 2008 m. spalis: JC patalpose įkurta Č. Sugiharos skaitykla, pavaldi VDU bibliotekai;
• 2008 m. lapkritis: Japonistikos centras prijungtas prie Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto;
• 2009 m. lapkritis: mirus prof. Prazauskui, Azijos studijų centras ir Japonistikos centras integruoti tarpusavyje, suformuojant Azijos studijų centrą;
• 2010 m. rugpjūtis: paleista Azijos studijų centro svetainė;
• 2012 m. rugsėjis: kartu su VDU Kultūrų studijų katedra pradėta vykdyti bakalauro Rytų Azijos šalių ir kultūrų programa;
• 2014 m. spalis: surengta pirmoji VDU Azijos savaitė, kurių tradicija tapo kasmetine;
• 2016 m. rugsėjis: Azijos studijų centras prijungtas prie Humanitarinių mokslų fakulteto. Jis persikėlė į naujas patalpas Daugiafunkciniame centre (Putvinskio 23, 419/420), kur yra iki dabar;
• 2016 m. rugsėjis: Č. Sugiharos skaitykla perkelta į V. Biržiškos skaityklą, kur suformuota Azijos knygų erdvė;
• 2017 m. kovas: įkurtas Global Japan Office, Tokijo užsienio kalbų universiteto padalinys, besirūpinantis japonistikos plėtra Lietuvoje;
• 2018 m. spalis: įkurtas Karaliaus Sedžiongo institutas Kaunas, besirūpinantis koreanistikos plėtra Lietuvoje;
• 2019 m. spalis: centro vadovu tapo Linas Didvalis.
• 2023 m. gruodis: centro vadovu tapo Arvydas Kumpis.

Veikla

Azijos studijų centro veiklą sudaro penkios dalys, kurių daugumą jis koordinuoja kartu su kitais VDU padaliniais. Tai yra mokslas, išteklių valdymas, kultūriniai renginiai, studijos ir tarptautinių partnerių tinklas.

Mokslas

Nuo 2007 m. Azijos studijų centras nuolat vykdo tarptautinių jungtinių tyrimų projektus, finansuojamus užsienio fondų. Šių projektų dėka publikuojami popieriniai, elektroniniai leidiniai, kuriami dokumentiniai filmai. Nuo 2007 m. organizuojamos kasmetinės tarptautinės mokslinės konferencijos Rytų Azijos šalių tematika. Be konferencijų Azijos studijų centras organizuoja ir kitus mokslo renginius: seminarus, projektų susitikimus, viešas paskaitas, ir pan.

Ištekliai

Nuo 2007 m. su Japonijos, Korėjos, Taivano fondų, Kinijos vyriausybės, diplomatinių institucijų ir privačių asmenų pagalba buvo surinkta nemaža knygų apie Rytų Aziją kolekcija, kuri nuo 2016 m. rugsėjo užima Azijos studijų erdvę. Šios erdvės veikla yra koordinuojama kartu su VDU biblioteka.

2011 m. knygų fondus žymiai papildė mokslininko R. Neimanto visą gyvenimą rinkta knygų apie Azijos šalis kolekcija. Bibliotekos knygų fondai daugiausia koncentruojasi ties moderniąja Rytų Azija. Šiuo aspektu Azijos knygų erdvės kolekcija yra nuosekliausia ir turtingiausia Lietuvoje.

Studijos

Bendradarbiaudamas su VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Kultūrų studijų katedra, Azijos studijų centras koordinuoja 2 studijų programas:

• Nuo 2007 m. koordinuoja magistrantūros Rytų Azijos regiono studijų programą (EARS), kuri dėstoma anglų kalba. Tai – politikos mokslų srities programa, orientuota į šiuolaikinę Rytų Azijos visuomenę, politiką ir ekonomiką. Iki 2016 m. ji buvo administruojama VDU PMDF Regionistikos katedros;
• Nuo 2012 m. koordinuoja bakalauro Rytų Azijos šalių ir kultūrų programą (RASK). Tai – regiono kultūros studijų programa, akcentuojanti Kinijos, Japonijos ir Korėjos kalbų studijas, pristatanti regiono šalių religijos, istorijos ir kultūros ypatumus ir ugdanti tarpkultūrines kompetencijas;

Rytų Azijos partnerių tinklas

Azijos studijų centras aktyviai bendradarbiauja su Rytų Azijos universitetais, kurių skaičius siekia beveik 50 narių. Šis didelis tinklas yra koordinuojamas kartu su Tarptautinių ryšių departamentu. VDU yra užmezgęs glaudžius ryšius su Rytų Azijos universitetais tarp kurių yra (Vasedos, ICU, Kansai Gaidai, Kyunghee ir Chungang, Seulo nacionalinis universitetas, Korėjos universitetas, Nacionalinis Chengchi universitetas, Kinijos užsienio reikalų universitetas ir kt.

Programose besimokantys studentai turi galimybes išvažiuoti stažuotėms bei mainams.

Kultūros populiarinimo renginiai

Centras aktyviai organizuoja ir kitus kultūrinius renginius, pristatančius Azijos šalių kultūras Lietuvos visuomenei: organizuojamos meno parodos, taip pat muzikos koncertai, kviestinės paskaitos, susitikimai su Azijos šalių studentais, arbatos ceremonijos. Nuo 2014 kasmet organizuojamos VDU Azijos savaitės - plataus masto Rytų Azijos kultūrą, kovos menus, maistą, kalbas pristatantys renginiai. Nuo 2016 m. Azijos studijų centras yra vienas iš Sugiharos savaitės festivalio iniciatorių ir koordinatorių.

2008-2011 m. svarbus renginys buvo vasaros mokyklos, kuriose buvo plačiau susipažįstama su Japonijos bei Korėjos kultūromis, mąstymo būdu, istorija, kalba:

• Japonijos kultūros vasaros mokykla (2008 m. birželio mėn.) – Šateiniuose (Kėdainių rajonas);
• Vasaros mokykla „Tarp Japonijos ir Korėjos“ (2009 m. liepos mėn.) – Šateiniuose (Kėdainių rajonas);
• Korean language and culture summer school (2009 m. liepos mėn.) – Kaune;
• Korėjiečių kalbos ir kultūros vasaros mokykla (2011 m. liepos mėn.) – Kaune;

Publikacijos

Popieriniai leidiniai

Centro išleisti tradiciniai (popieriniai) leidiniai yra:

• Koma, Kyoko (sud.) 2008. Image of Japan in Europe [straipsnių rinkinys]. Kaunas: VDU leidykla. 270 p. – išleistas Toshiba fondo lėšomis;
• Koma, Kyoko (sud.) 2009. Contemporary Japan from European Perspective, Regioninės studijos (3). Kaunas: VDU leidykla. – išleistas Toshiba fondo lėšomis;
• Koma, Kyoko (sud.) 2010. Japan as Images. Crossing Viewpoints of Europe and Japan, Regioninės studijos (4). Kaunas: VDU leidykla. – išleistas Japonijos fondo lėšomis;
• Koma, Kyoko (sud.) 2011. Japan as Represented in the European Media: Its Analytical Methodolgies and Theories – in Comparison with Korean Cases [straipsnių rinkinys]. Kaunas: VDU leidykla. – išleistas Japonijos fondo lėšomis;
• Koma, Kyoko (sud.) 2011. Reception of Japanese and Korean Popular Culture in Europe [straipsnių rinkinys]. Kaunas: VDU leidykla. – išleistas Suntory fondo lėšomis;
• Zykas, Aurelijus (sud.) 2012. Rytų Azijos studijos Lietuvoje [straipsnių rinkinys]. Kaunas: VDU leidykla. – išleistas Japonijos fondo lėšomis;
• Zykas, Aurelijus. 2017. Švelniosios galios vedami: šalies įvaizdžio politika ir Japonija [monografija]. Kaunas: VDU leidykla.
• Didvalis, Linas (sud.). 2018. Civil Society in East Asian Countries: Contributions to Democracy, Peace and Sustainable Development [konferencijos straipsnių rinkinys]. Kaunas: VDU leidykla. - išleistas Japonijos fondo lėšomis.

Internetiniai leidiniai

Azijos studijų centras sukūrė ir prižiūri 4 internetines svetaines, kurių tikslas - gerinti nemokamą prieigą prie lietuviškų Azijos studijų išteklių:

• Azijos studijos Lietuvoje (paleista 2012 m. kovo mėn.) – duomenų bazė, pristatanti svarbiausias Azijos šalis pristatančias knygas, renginius, išteklius;
• Japonų kalba VDU (paleistas 2013 m. vasario mėn.) – pirmasis elektroninis jaonų kalbos vadovėlis lietuviškai, sukurtas Lino Didvalio;
• Rytų Azijos žinynas (paleistas 2014 m. vasario mėn.) – talpina studentų straipsnius Rytų Azijos temomis;
• Japonų-lietuvių kalbų žodynas (paleistas 2016 m. vasario mėn.) – pirmasis išsamus japonų-lietuvių ir lietuvių-japonų kalbų žodynas, nemokamai ir laisvai prieinamas internete, sukurtas Aurelijus Zyko.

2013-2016 m. Centras koordinavo periodinį mokslinį leidinį International Journal of Area Studies (tarp 2006 ir 2013 m. leistas kaip „Regioninės studijos“).

Filmai

2018 m. balandžio mėnesį Azijos studijų centras visuomenei pristatė pirmąjį sukurtą dvikalbį dokumentinį filmą "Kaunas. Sugiharos ir Japonijos ženklai/カウナス　スギハラを、日本を想う", kuris apibendrina gausią dokumentų ir interviu medžiagą. Jame Kauno ryšių su Japonija puslapiai verčiami per keturias skirtingas asmenybes prieš Antrąjį pasaulinį karą tapusias tiltais tarp dviejų šalių. Tai – Jukičis Fukudzava, pirmasis japonas, paminėjęs ir aprašęs Kauną savo dienoraštyje; pirmųjų lietuviškų knygelių apie Japoniją autorius Steponas Kairys; net kelis kartus Japoniją aplankęs žurnalistas ir keliautojas Matas Šalčius; diplomatas Čiunė Sugihara, kuris 1940 m. abi tautas sujungė per savo žygdarbį.

Susiję organizacijos

Aplink centrą buriasi visa eilė organizacijų, kurios prisideda prie centro tikslų vykdymo:

• Japonistų klubas „Hashi“ nuo 2005 m. subūrė Japonija besidominčius studentus. Šis klubas organizuoja įvairius kultūrinius renginius: parodas, viešas paskaitas, seminarus, taip pat yra atsakingas už jaunimo mainus su Japonijos studentais ir moksleiviais;
• Korėjos mylėtojų klubas „Hallyu“, įsikūręs 2010 m. organizuoja renginius apie Korėjos kultūrą;
• Kinų kalbos ir kultūros klubas „Wu Wei“, įsikūręs 2013 m. organizuoja renginius apie Kinijos kultūrą;
• 2013 m. kovą įkurtas Taivano centras prisideda prie žinių apie Taivaną Lietuvoje plėtros;
• 2014 m. birželį įkurtas Konfucijaus instituto mokymo kabinetas palaiko santykius su VU Konfucijaus institutu ir rūpinasi kinų kalbos dėstymu bei kultūriniais renginiais;
• 2017 m. kovą įkurtas Global Japan Office, Tokijo užsienio kalbų universiteto padalinys, besirūpinantis japonistikos plėtra Lietuvoje;
• 2018 m. spalį įkurtas Karaliaus Sedžiongo institutas Kaune, besirūpinantis koreanistikos plėtra Lietuvoje;

Azijos studijų centras dirba plačiame tarptautiniame tinkle, kuriame yra beveik 50 Rytų Azijos universitetų, ir turi keliasdešimt socialinių partnerių Lietuvoje, su kuriais vykdo edukacinius projektus.

Nuorodos

• Centro internetinė svetainė
• Centro feisbuko paskyra
• Dokumentinio filmo feisbuko paskyra