Japonijos demografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gimstamumo (pažymėta mėlyna spalva) ir mirtingumo rofdiklių kitimas 1950 - 2008 m. Mažas gimstamumas 1966 m. yra dėl blogo kinų horoskopo tiems metams.
Populiacijos kitimas 1872 - 2100 m. 2007 - 2100 m. populiacijos kitimas yra sudarytas pagal prognozes ir yra žymimas mėlyna linija.

Japonijoje gyvena apie 127 mln. žmonių, pagal gyventojų skaičių šalis užima 10-ą vietą pasaulyje. Per paskutinius 100 metų Japonija pasižymėjo dideliu gyventojų skaičiaus augimu dėl mokslo, ekonomikos ir socialinių pokyčių, tačiau paskutiniais metais gyventojų augimas sumažėjo dėl mažėjančio gimstamumo.

Etninė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

2008 metų duomenimis šalyje 98,26 % gyventojų sudarė japonai, 0,51 % - kinai, 0,46 % - korėjiečiai[1]. Tarp likusių skaitlingiausi Brazilijos, Filipinų, Peru bei JAV piliečiai. Šalyje taip pat gyvena apie 50 tūkst. senųjų ainu gyventojų.

Genetiškai tik apie 4,8 % japonų yra gryno japoniško tipo.

Urbanizacija[taisyti | redaguoti kodą]

Japonija yra stipriai urbanizuota šalis, tik 4,4 % jos gyventojų dirba žemės ūkio sektoriuje.[2] Dauguma gyventojų susitelkę rytinėje šalies dalyje, kurioje yra beveik visi didžiausi miestai.

Migracija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Japonijos migracijos politika.

Kasmet Japonijos sieną legaliai kerta apie 50 mln. žmonių, iš kurių 30 % nėra šios šalies piliečiai[3]. Kasmet daugiau nei 40 000 iš jų Japonijoje apsigyvena ilgesniam laikui[4]. 2008 metų duomenimis šalyje gyvena 2,2 mln. žmonių (1,74 % visos populiacijos), turinčių nuolatinio gyventojo arba laikino rezidento statusą[5]. Daugiau nei tris ketvirtadalius jų sudaro Korėjos, Kinijos ir Brazilijos pilietybę turintys asmenys. Tarp likusiųjų vyrauja žmonės iš Filipinų, Peru bei JAV.

Iki XX a. 9-tojo dešimtmečio didžiąją migrantų dalį sudarė žmonės iš Korėjos, kurie Japonijos kolonializmo metu neretai į šalį būdavo atgabenami priverstinai, kaip pigi darbo jėga. Po Antrojo Pasaulinio karo nemažai jų grįžo į Korėją, tačiau daugiau nei pusė milijono korėjiečių liko gyventi Japonijoje ir ilgą laiką buvo didžiausia šalies etninė mažuma. Iš kitų šalių kilusių imigrantų skaičius pradėjo sparčiau augti tik paskutiniaisiais dešimtmečiais. Kinų bendruomenė nuo 1990-tųjų išaugo daugiau nei 5 kartus ir šiuo metu yra didžiausia etninė mažuma Japonijoje. Trečioje vietoje pagal gausumą esantys brazilai skaitlingesni tapo taip pat tik nuo 9-tojo dešimtmečio, kuomet į Japonija pradėjo sugrįžti XX a. pradžioje į Braziliją emigravusių japonų palikuonys. Filipiniečių skaičius nuo 1990-tųjų iki 2005-tųjų pakilo nuo 36 000 iki 203 000, perujiečių - nuo 6 000 iki 60 000, kitų tautybių - nuo 92 000 iki 373 000.

16 % nuo visų imigrantų sudaro atvykusieji kaip sutuoktiniai arba šeimos nariai, 6 % - užsienio studentai, likusieji - kaip darbuotojai.

Duomenys iš CŽV pasaulio faktų knygos[6][taisyti | redaguoti kodą]

Struktūra pagal amžių:

  • 0-14 m.: 13,3 %
  • 15-64 m.: 64,1 %
  • 65 m. ir vyresni: 22,6 % (2010 m. apsk.)

Gyventojų amžiaus mediana:

  • bendras: 44,2 m.
  • vyrų: 42,4 m.
  • moterų: 46,1 m. (2009 m. apsk.)

Metinis populiacijos prieaugis: -0,22 % (2010 m. apsk.)

Gimstamumas: 7,41 gimimų/1000 gyv. per metus (2010 m. apsk.)

Mirtingumas: 9,83 mirčių/1000 gyv. per metus (2010 m. apsk.)

Miestuose gyvenančių žmonių procentas: 66 % (2008 m. apsk.)

Miestuose gyvenančių žmonių procento metinis kitimas: 0,2 % (2005 m. apsk.)

Lyčių santykis:

  • Gimimo metu: 1,06 vyro vienai moteriai
  • Jaunesniems nei 15 metų: 1,06 vyro vienai moteriai
  • 15-64 metų: 1,02 vyro vienai moteriai
  • 65 metų ir vyresniems: 0,74 vyro vienai moteriai
  • Visai populiacijai: 0,95 vyro vienai moteriai (2009 apsk.)

Kūdikių mirtingumas per pirmuosius gyvenimo metus: 2,79 mirusiųjų/1000 gimimų (2009 apsk.)

Vidutinė gyvenimo trukmė:

  • bendra: 82,12 m.
  • vyrų: 78,8 m.
  • moterų: 85,62 m. (2009 apsk.)

15 m. ir vyresnių gyventojų raštingumas:

  • bendras: 99 %
  • vyrų: 99 %
  • moterų: 99 % (2002 m.)

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]



Vikiteka