Japonų kalbos gramatika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Japonų kalbos gramatika yra japonų kalbos morfologija ir sintaksė. Ji daugeliu atžvilgių skiriasi nuo indoeuropiečių kalbų gramatikos, pasižymi agliutinacinėms kalboms būdingais bruožais.

Kalbos dalys[taisyti | redaguoti kodą]

Visos japonų kalbos dalys yra skirstomos į tris dideles grupes:

  • Taigen – substantyviosios kalbos dalys, kurioms priskiriamas daiktavardis, įvardžiai, kai kuriais atvejais skaitvardžiai;
  • Yogen – veiksmažodis ir būdvardis, kurie dažnai gali virsti vienas kitu, atlikti vienas kito funkcijas.
  • Pagalbinės kalbos dalys, tokios kaip dalelytės, prieveiksmiai, prielinksniai (tiksliau polinksniai), determinantai, jaustukai, jungtukai ir kt.

Taigen kaitymas[taisyti | redaguoti kodą]

Taigen neturi galūnių kaitos, skirtingai nei, pvz., lietuvių kalbos daiktavardžio kaitymas, tačiau jų tarpusavio ryšį ir ryšį su yogen nustato gausybė pagalbinių kalbos dalių, prijungiamų prie žodžio galo. Šiuo atžvilgiu japonų kalba yra labai panaši į korėjiečių. Pagalbinės kalbos dalys nurodo linksnį, kitas kategorijas. Pvz., žodis mise „parduotuvė“ gali įgyti šias formas:

mise-wa (parduotuvė), mise-no (parduotuvės), mise-wo (parduotuvę), mise-ni (parduotuvei, į parduotuvę), mise-de (parduotuvėje), mise-e (link parduotuvės), mise-kara (iš parduotuvės), mise-made (iki parduotuvės), mise-yori (negu parduotuvė), mise-dake (tik parduotuvė), mise-sae (net parduotuvė) ir t. t.
Taigen paprastai neturi daugiskaitos. Daugiskaitinėms formoms sudaryti retais atvejais vartojamos specifinės priesagos (tokios kaip tachi), arba žodžiai sudvigubinami (tai nurodo ženklas 々: pvz., (yama) reiškia „kalnas“, o 山々 (yamayama) – „kalnai“, (hito) reiškia „žmogus“, o 人々 (hitobito) – „žmonės“.

Yogen kaitymas[taisyti | redaguoti kodą]

Yogen yra daugiausia įvairių formų galinčios įgyti kalbos dalys. Jos turi laikus, nuosakas, tačiau neturi asmens kategorijos. Kaitoma specialiomis priesagomis, taip pat keičiant galūnę, o kartais ir žodžio šaknį. Paprastai žodynuose teikiamos veiksmažodžių う (u), o paprastųjų būdvardžių – い (i) formos.

Toliau pateikiami žodžių 読む yomu (skaityti), 食べる taberu (valgyti), 悪い warui (blogas) pavyzdžiai parodo, kaip gali kisti yogen galūnės, galinčios įgyti 7 pagrindines formas:

  • A forma: yoma-, tabe-, waruku- (savarankiškai nevartojama)
  • I forma: yomi-, tabe-, waruku- (jungiamoji forma)
  • U forma: yomu, taberu, warui (esamojo laiko forma, pateikiama žodynuose)
  • E forma: yome, tabe(re), waruke(re) (liepiamoji arba sąlyginė forma)
  • O forma: yomō, tabeyō, warukarō (raginimo arba galimumo forma)
  • TE forma: yonde, tabete, warukute (būtojo laiko dalyvio forma)
  • TA forma: yonda, tabeta, warukatta (būtojo laiko forma)

Japonų kalboje egzistuoja daugybė priesagų, kurios suteikia veiksmažodžiui arba būdvardžiui įvairių laikų ir nuosakų reikšmes. Jos jungiamos prie nustatytos galūninės formos. Pvz., veiksmažodis yomu, priesagomis gali būti kaitomas šitaip: yomanai (neskaitau), yomaseru (liepiu skaityti), yomareru (skaitomas), yomimasu (skaitau), yominagara (skaitydamas), yomitai (noriu skaityti), yomuna (neskaityk), yomeba (jei skaityčiau), yondara (jei skaityčiau), yondekara (perskaitęs) ir t. t.

Labai dažnai vienas veiksmažodis gali įgyti keletą priesagų, einančių viena po kitos ir kintančių viena kitos atžvilgiu, kurių kiekviena suteikia tam tikrą prasmę. Pvz: 読ませられなければ yomaserareranakereba (yomu + seru + reru + nai + ba) reiškia „jei man nebūtų liepta skaityti“.

Žodžių tvarka[taisyti | redaguoti kodą]

Šiuo atžvilgiu japonų kalba yra artima korėjiečių ir kai kurioms altajaus kalboms. Žodžių tvarka sakinyje yra gana griežta. Pagrindinė taisyklė – veiksnys eina visada sakinio pradžioje, o tarinys – sakinio gale. Visos kitos sakinio dalys išsidėsto tarp jų, o norimoji pabrėžti sakinio dalis eina arčiau tarinio. Paprasto japonų kalbos sakinio sandara grindžiama temos ir remos santykiu: pradedant naują mintį, iš pradžių pasakoma sakinio tema, užbaigiama dalelyte は (tariama wa), po kurios, taikant minėtą struktūrą, išdėstomas ją apibūdinantis sakinys. Tokiu būdu sakinio Aš vakar ėjau namo japoniškas variantas būtų 私は、昨日で家に行きました kalbant apie mane, vakar namo ėjau.

Ši taisyklė ypač sudėtingai pritaikoma sudėtiniame sakinyje. Sakinio Jei tu vakar būtum nėjęs į kiną, mama būtų pagaminusi skanų suši pažodinis vertimas būtų あなたは、昨日で映画に来なかったら、お母さんがおいしい寿司を作った (Kalbant apie tave, vakar kinas-į ėjęs-ne-būtum jeigu, mama skanų suši pagamino).

Mandagumas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Mandagumas japonų kalboje.

Skirtingai nei daugelis vakarų kalbų, japonų kalbos gramatikoje išskirtinas dėmesys skiriamas pagarbos išreiškimui.

Daugiausia tam įtakos turi socialinė nelygybė japonų visuomenėje, kurią apsprendžia daugybė faktorių, tokių kaip darbas, amžius, patirtis ar net psichologinė būsena. Žemesnio rango kalbantysis turi vartoti pagarbesnę japonų kalbą, tuo tarpu aukštesniojo rango kalbantysis, bendraudamas su žemesniuoju rangu, gali vartoti ir paprastesnę kalbą. Pagarbi japonų kalba vartojama ir bendraujant nepažįstamiems žmonėms.

Teineigo (丁寧語) (mandagi kalba) pagrįsta linksniavimu, sonkeigo (尊敬語) (pagarbioje kalboje) ir kenjōgo (謙譲語) (kuklioje kalboje) dažniausiai vartojami specialūs pagarbą ar kuklumą išreiškiantys žodžiai, pvz., veiksmažodis iku mandagioje kalboje skamba ikimasu, tuo tarpu pagarbioje kalboje vartojamas žodis irassharu, kuklioje kalboje - ukagau arba mairu.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]