Januliškio dvaras
55°10′01″š. pl. 25°50′31″r. ilg. / 55.166951°š. pl. 25.842075°r. ilg.
| Januliškio dvaras | |
|---|---|
 Dvaras buvo įsikūręs dabartinės Prūdiškės girininkijos pastate
| |
| Vieta | Januliškis, Švenčionių rajonas |
| Rūmų stilius | Medinis |
| Bajorų giminės | Nemčinskai |
| Parkas | Parko fragmentai |
| Pastatų būklė | Išlikęs gyvenamojo namo pastatas |
Januliškio dvaras – buvusi dvaro sodyba Švenčionių rajone, Labanoro girioje įsikūrusiame Januliškio kaime.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tarpukario metais Januliškyje veikė mokykla, stovėjo nedidelis dvaras ir lenkų kariuomenės arklidės.
Užpraeitame amžiuje Januliškio apylinkių žemės nuo Baranavos kaimo iki pat Luknelės upelio priklausė vienam olandų kilmės grafui Šneideriui. Jam priklausė Baranavos miškai. Grafas nusipirkęs visą Baranavos girią pradėjo statytis dvarus. Savo vietininkus grafas įkurdino Kampuotėlėje, Januliškyje ir kt. Čia kūrėsi maži dvareliai.
Ar grafas Šneideris buvo tikrasis Januliškio apylinkių savininkas, turimi duomenys yra prieštaringi. Senieji apylinkių gyventojai mini, kad šios žemės priklausė ukrainiečių kilmės grafui Nemčinskui. Valdant Nemčinskui, administraciniu centru buvo Baranava. Dvaras buvo įsikūręs dabartinės Prūdiškės girininkijos pastate. Pasakojama, kad kasant dvaro pastatui pamatus rasta žmonių palaikų. Tame dvare vėliau gyvenę januliškiečiai iki šiol pamena, kad ten kartas nuo karto vaidendavosi. Nemčinską vietiniai žmonės iki šiol prisimeną kaip griežtą žmogų. Artėjant antrajam pasauliniam karui, Nemčinskai iš Januliškio pasitraukė. Valdžią perėmė vokietis Bekas, apie kurį iki šiol neturima jokių duomenų.
Januliškyje tarpukario metais dar egzistavo parkas, pasodintas to paties Nemčinsko. Iš dabar išlikusių alyvų bei sibirinių maumedžių matyti, kad parkas užėmė apie 3 ha plotą. Čia išlikę ir yra saugomi Januliškio maumedžiai.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Sąrašas:Lietuvos dvarai
- Januliškio girininkija. Kaimo istorija Archyvuota kopija 2018-01-13 iš Wayback Machine projekto.